Prigogine Ilya (Ilja Prigòžinas) 1917 01 25Maskva 2003 05 28Austin (Teksaso valstija), Belgijos fizikas ir fizikochemikas. Žydų kilmės. Belgijos karališkosios akademijos (1953), daugelio šalių mokslų akademijų narys. 1921 su šeima per Lietuvą (čia gyveno metus) išvyko į Berlyną, 1929 – į Belgiją.
Išsilavinimas ir veikla
1942 baigęs Briuselio universitetą dėstė jame; profesorius (1947). Nuo 1962 Tarptautinio Solvay fizikos ir chemijos instituto Belgijoje ir jo paties įkurto Statistinės mechanikos ir termodinamikos instituto Austine direktorius.
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iš negrįžtamųjų procesų termodinamikos tyrimo, jos taikymo chemijoje ir biologijoje. Įrodė, kad sistemos būsena yra stacionari tada, kai entropijos didėjimas yra mažiausias (Prigogine’o teorema). Pateikė saviorganizuojančios (disipatyviosios) sitemos apibrėžimą, išplėtojo tokių sistemų skaičiavimo metodus, atskleidė jų susidarymo dėsningumus. Paskelbė darbų iš fizikinės chemijos, žmogaus ir gamtos vienovės, apie to meto mokslinio mąstymo ypatumus.
Ilya Prigogine
Knygos
Svarbiausi veikalai: Įvadas į negrįžtamųjų procesų termodinamiką (Introduction to Thermodynamics of Irreversible Processes 1955), Tikrumo pabaiga: laikas, chaosas ir nauji gamtos dėsniai (La fin des certitudes 2006).
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1977).