Inoceñtas III (Innocentius III), tikr. Giovanni Lotario di Segni 1160 ar 1161Anagni 1216 07 16Perugia (1891 palaikai perkelti į Lateraną), popiežius (1198).
Biografijos faktai
Studijavo teologiją ir kanonų teisę Paryžiuje ir Bolonijoje (1178–87). 1187 įšventintas subdiakonu. Nuo 1189 kardinolas diakonas.
Pontifikatas
Tapęs popiežiumi tęsė Grigaliaus VII teokratinę politiką. Panaikino Romos autonomiją ir įvedė popiežiaus valdžią. Skatino Welfų ir Štaufenų kovą dėl Vokietijos imperatoriaus sosto. Pasinaudodamas jų tarpusavio nesutarimais išplėtė popiežiaus valdas iki Adrijos jūros. Dekretu Venerabilem (1202) nustatė, kad imperatorių vainikuoja popiežius. Jam valdant popiežiaus valdžia pasiekė didžiausios galybės. Daugelis karalių (Anglijos, Portugalijos, Švedijos, Lenkijos ir kiti) pripažino save popiežiaus vasalais. Prisiėmė vicarius Christi (Kristaus vietininkas) titulą (jį iki šiol turi popiežiai). Įvedė Bažnyčios mokesčių ir administravimo reglamentą. Stiprino vyskupų autoritetą, reformavo esamus ir rėmė naujai steigiamus (dominikonų, trinitorių ir kitų) vienuolynus. 1202 sankcionavo, 1204 patvirtino Livonijos ordino įkūrimą. Surengė IV kryžiaus žygį (1202–04), t. p. kryžiaus žygį į Prūsiją (1215). Kovojo su erezijomis – persekiojo katarus, albigiečius (1209 paskelbė kryžiaus žygį). 1215 Laterano IV susirinkime patvirtino inkviziciją, priėmė apie 70 ediktų dėl Bažnyčios reorganizavimo, dogmų, moralės (dalis jų galioja).
Inocentas III (freskos fragmentas, 1219, nežinomas dailininkas, Šv. Benedikto vienuolynas Subiaco, prie Romos)
Veikalai
Būdamas kardinolu diakonu parašė svarbius teologijos veikalus – Apie žmogaus menkumą (De miseria humanae conditionis), Apie keturių dalių požiūrį į santuoką (De quadripartita specie nuptiarum), Apie Mišių slėpinius (De missarum mysticis), parašė dekretalijų ir sudarė jų rinkinį Compilatio Tertia (1209–10).
912