Isaac Albéniz
Albéniz Isaac (Isakas Albènisas) 1860 05 29Camprodón 1909 05 18Cambo‑les‑Bains (Atlanto Pirėnų departamentas; palaidotas Barselonoje), ispanų kompozitorius, pianistas. Vienas žymiausių 19 a. antros pusės ir 20 a. pradžios ispanų muzikos kūrėjų. Būdamas 4 m. skambino Barselonos Romeo teatre. 1867 mokėsi skambinti fortepijonu Paryžiuje pas A. F. Marmontelį, nuo 1869 – Madrido konservatorijoje. 1876 kompoziciją studijavo Leipcigo konservatorijoje (pas C. H. C. Reinecke ir S. Jadassohną). Nuo 1872 koncertavo. 1878 skambinti fortepijonu mokėsi pas F. Lisztą Budapešte. 1879 baigė Briuselio konservatoriją (studijavo L. Brassino fortepijono ir F. A. Gevaert’o kompozicijos klasėse). 1890–93 gyveno Londone, nuo 1894 – Paryžiuje. Čia dėstė Schola cantorum, tobulinosi pas P. Dukas, V. d’Indy.
Kūriniai
Kūrybos pagrindinė sritis – kūriniai fortepijonui (apie 300), iš jų – Ispaniškoji siuita (Suite española 1886), Kelionės prisiminimai (Recuerdos de viaje 1886–87), Iberija (12 pjesių, 1905–09). Juose derinami stilizuoti ispanų liaudies ir fortepijoninės muzikos elementai.
Kiti kūriniai: operos Magiškasis opalas (The Magic Opal 1893), Enrico Clifford (1895), trilogija Karalius Artūras (El rey Arthur 1897–1906, nebaigta), muzikinė komedija Pepita Chimenez (1896), sarsuela Šv. Antanas Floridietis (San Antonio de la Florida 1894), oratorija Kristus, kūriniai orkestrui (rapsodija Katalonija 1899).
L: H. Collet Albéniz et Granados Paris 1948; M. A. Vaisbord I. Albenis Moskva 1977.
1915