Huppert Isabelle (Izabelė Jupèr), tikr. Isabelle Anne Madeleine 1953 03 16Paryžius, prancūzų aktorė.
Išsilavinimas ir veikla
1975 baigė Nacionalinę teatro meno konservatoriją Paryžiuje (studijavo pas Jeaną‑Laurent’ą Cochet ir A. Vitezą).
Kinas
Kine vaidino nuo 1971, sukūrė daugiau kaip 150 vaidmenų, pirmus ryškesnius – prancūzų filmuose Šokantys valsą (1973, režisierius Bertrand’as Blier), Teisėjas ir žudikas (1976, režisierius B. Tavernier). Tarptautinį pripažinimą pelnė Šveicarijos režisieriaus C. Goretta filme Nėrėja (1977). Vaidino daugelyje režisieriaus C. Chabrolio filmų (Violette Nozière 1978, Kanų kino festivalio prizas, Moterų reikalas 1988, Venecijos kino festivalio prizas, Ponia Bovari 1991, Ceremonija 1995, Venecijos kino festivalio prizas, Mika – Ačiū už šokoladą 2000). Kiti svarbesni vaidmenys: Neli (Lulu, režisierius M. Pialat), Ela (Dangaus vartai, režisierius Michaelis Cimino, abu 1980), Izabelė (Aistra 1982, režisierius J.‑L. Godard’as), Mari Šatova (Demonai 1988, režisierius A. Wajda), Moteris (Malina 1991, režisierius W. Schroeteris).
Isabelle Huppert
I. Huppert (kairėje). Žanos vaidmuo filme Ceremonija (1995, režisierius C. Chabrolis; Sofi – Sandrine Bonnaire)
21 a. reikšmingus vaidmenis sukūrė M. Haneke’s filmuose: Erika Kohut (Pianistė 2001, Kanų kino festivalio prizas), Ana (Vilko valanda 2003), Eva (Meilė 2012), Ana (Laiminga pabaiga 2017). Kiti svarbesni 21 a. 1–3 dešimtmečio vaidmenys: Augustina (8 moterys 2002, Berlyno kino festivalio prizas, su kitomis aktorėmis), Odetė Šomet (Mano nusikaltimas 2023, abiejų režisierius François Ozonas), Elena (Mano motina 2004, režisierius Christophe’as Honoré), Gabrielė (Gabrielė 2005, režisierius P. Chéreau), Marija (Balta medžiaga 2009, režisierė Claire Denis), Tereza (Belaisvė, režisierius Brillante Mendoza), Ana (Kitoje šalyje, režisierius Hong Sang‑su, abu 2012), Izabelė (Meilės slėnis, režisierius Guillaume’as Nicloux), Izabelė (Garsiau už bombas, režisierius Joachimas Trieras, abu 2015), Natali (Ateitis 2016, režisierė Mia Hansen‑Løve), Mišelė (Ji 2016, režisierius P. Verhoevenas), Eva (Eva, režisierius Benoît Jacquot), Greta (Greta, režisierius N. Jordanas, abu 2018), Frenkė (Frenkė 2019, režisierius Ira Sachsas), Pasjans Portefo (Mamytė 2020, Lietuvoje rodytas pavadinimu Dylerė), Morin (Profesinės sąjungos narė, abiejų režisierius Jeanas‑Paulis Salomé), Costanza (Caravaggio šešėlis, režisierius M. Placido, abu 2022). Vaidino įvairaus žanro filmuose, sukūrė sudėtingo vidinio pasaulio, dviprasmės moralės, kontroversiško elgesio, trapių, bet valingų moterų daugiasluoksnius psichologinius paveikslus.
Teatras
Nuo 1971 vaidina Prancūzijos ir kitų šalių teatruose. Reikšmingų vaidmenų sukūrė režisierių L. Bondy (Araminta – P. C. de Marivaux Melagingi prisipažinimai 2014), J. Lassalle’io (Medėja – Euripido Medėja 2000), C. Régy (Jeanne’a d’Arc – A. Honeggero oratorija Jeanne’a d’Arc ant laužo 1992, P. Claudelio tekstas, Ji – Sarah Kane 4.48 Psichozė 2002), K. Warlikowskio (Blanša – Tramvajus 2010, pagal T. Williamsą, Fedra – Fedra 2016), R. Wilsono (Orlandas – Orlandas 1993, pagal V. Woolf, Ponia Mertioj – H. Müllerio Kvartetas 2006, Marija Stiuart – Marija pasakė tai, ką pasakė 2019), P. Zadeko (Izabelė – W. Shakespeare’o Akis už akį 1991) spektakliuose.
Apdovanojimai
Kanų (1978, 2001), Venecijos (1988, 1995), Berlyno (2002, su kitomis aktorėmis) kino festivalių prizai. Europos teatro premija (2017). Venecijos (2005), Berlyno (2022) kino festivalio prizai už visą kūrybą.
1706