Bunin Ivan (rus. Иван Бунин, Ivanas Bùninas) 1870 10 22Voronež 1953 11 08Paryžius, rusų rašytojas. Rusijos mokslų akademijos garbės narys (1909). Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminės.
Biografijos faktai
1889–95 dirbo laikraščio Orlovskij vestnik redakcijoje. Nuo 1895 gyveno Sankt Peterburge, vėliau Maskvoje. Bendravo su A. Čechovu, M. Gorkiu. Daug keliavo. 1920 emigravo, gyveno Paryžiuje, 1922–45 Graze. 1938 lankėsi Lietuvoje.
Ankstyvoji kūryba
Kūrinius pradėjo skelbti 1887. Poezijoje (rinkiniai Eilėraščiai / Stichotvorenija 1891, Po atviru dangumi / Pod otkrytym nebom 1898, poema Lapų kritimas / Listopad 1901) vyrauja gamtos motyvai, filosofiniai apmąstymai, realistiški vaizdai derinami su impresionistine poetika. Ankstyvuosiuose prozos kūriniuose realistiškai vaizduojama senosios nusigyvenusios dvarininkijos buitis, atsispindi patriarchalinės sanklodos irimas, valstiečių socialinė padėtis (apysakos Kaimas / Derevnja 1910, Suchodol 1912). 1911–13 apsakymuose mėginama parodyti nacionalinio charakterio ypatumus, atskleidžiamas žmogaus sielos prieštaringumas (Naktinis pokalbis / Nočnoj razgovor, Linksmas kiemas / Vesjolyj dvor, Piktžolė / Chudaja trava). Lyrinės prozos kūriniuose (Antaniniai obuoliai / Antonovskie jabloki 1900) poetizuojama gamta.
Ivan Bunin
Vėlesnė kūryba
Vėlesnėje I. Bunino kūryboje tolydžio ryškėjo istorinės katastrofos, civilizacijos ir kultūros krizės nuojauta, egzistencinė problematika. Šio laikotarpio kūriniai pasižymi gilia psichologine analize, filosofiniais apibendrinimais, modernia estetine raiška (apsakymai Broliai / Brat′ja 1914, Ponas iš San Francisko / Gospodin iz San-Francisko 1915, lietuvių kalba 1933, Meilės gramatika / Grammatika ljubvi 1915, lietuvių kalba 2001).
Emigracijoje parašytuose psichologinės prozos kūriniuose (apysaka Mitios meilė / Mitina ljubov′ 1924, lietuvių kalba 1938, apsakymų ciklas Tamsios alėjos / Tjomnye allei 1943, visas leidimas 1946, lietuvių kalba 1963), autobiografinių motyvų romane Arsenjevo gyvenimas (Žizn′ Arsen′eva 1930, lietuvių kalba 1974) ryšku veikėjų intymūs išgyvenimai.
I. Bunino kūryba pasižymi subtiliu psichologiškumu, grožio ir meilės aukštinimu, gyvenimo tragiškumo ir mirties neišvengiamumo suvokimu, būties prasmės ieškojimais, kalbos ir stiliaus meistriškumu.
Parašė atsiminimų (knygos Atsiminimai / Vospominanija 1950, Prakeiktos dienos / Okajannye dni 1953). Išvertė H. W. Longfellow poemą Hiavatos giesmė, A. Tennysono, G. Byrono, A. de Musset, A. Mickevičiaus, T. Ševčenkos kūrinių.
Vertimai
Lietuvių kalba išleistas rinkinys Apsakymai (1973), eilėraščių rinkinys Vaikystė (1979).
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1933).
L: Ė. Safronova I. A. Bunin i russkij modernizm Vilnius 2000.
610
1