Ivan Mažuranić
Mažuranić Ivan (Ivanas Mažurãničius) 1814 08 11Novi Vinodolski (Primorjės-Gorski Kotaro apygarda) 1890 08 04Zagrebas, kroatų rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas. Zagrebe pradėjo filosofijos studijas, baigė 1835 Szombathely (Vengrija). 1837 Karališkojoje mokslo akademijoje Zagrebe baigė teisę. Dirbo mokytoju Zagrebo gimnazijoje, 1840–48 advokatu Karlovace. 1858–1872 literatūrinės sąjungos Matica ilirska (dabar Matica hrvatska) pirmininkas. Dalyvavo politinėje veikloje: buvo Kroatijos parlamento narys, 1850–60 Kroatijos ir Slavonijos generalinis prokuroras, 1861–66 – Kroatijos kancleris, 1873–80 – banas (pirmasis nekilmingas banas). Jam valdant Kroatijoje pertvarkytos valdymo ir teismų sistemos, modernizuota švietimo sistema, įsteigta daug mokyklų, Kroatijos universitetas (Hrvatsko sveučilište). I. Mažuranićius gynė žmonių ir tautų lygiateisiškumo ir laisvės idėją, tai ryšku politinės tematikos veikale Kroatai vengrams (Hrvati Mađarom 1848); vienas reikšmingiausių prozos kūrinių to meto kroatų literatūroje. Iš I. Mažuranićiaus grožinės kūrybos svarbiausias yra epas Izmail-agos Čengičiaus mirtis (Smrt Smail-age Čengića 1845, išspausdinta 1846 almanache Iskra); brandžiausias kroatų romantizmo kūrinys. Sukūrė klasicistinės poezijos, joje reiškiamos ilyrizmo sąjūdžio pagrindinės idėjos, kroatiškojo petrarkizmo stiliaus meilės eilėraščių. 1844 parašė papildymus (14 ir 15 giesmes) I. Gunduličiaus epui Osmanas (Osman, parašyta 1621–38, išleista 1826). Su J. Užarevičiumi 1842 sudarė vokiečių–ilyrų kalbų žodyną (Njemačko–ilirski slovar).
2613