Ivan Puni
Puni Ivan (rus. Иван Пуни; Ivanas Pun), Jean Pougny 1892 02 20Kuokkala (Suomija, dabar Repino prie Sankt Peterburgo) 1956 12 28Paryžius, rusų ir prancūzų tapytojas, grafikas. Italų kompozitoriaus C. Pugni vaikaitis. Vaikystėje dailės mokėsi pas I. Repiną. 1900–08 studijavo Karo akademijoje Sankt Peterburge. 1910–12 gyveno Paryžiuje, mokėsi Juliano akademijoje, dailės privačiose studijose; čia susidomėjo fovizmu, kubizmu (1914 dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje). Grįžęs į Sankt Peterburgą įsitraukė į avangardistų veiklą, dalyvavo grupuočių Būgnų valetas, Jaunimo sąjunga parodose; apipavidalino futuristų almanachą Futuristai. Riaumojantis Parnasas (Futuristy. Rykajuščij Parnas 1914). 1915 su žmona K. Puni‑Boguslavskaja surengė avangardistų parodas Tramvaj V ir 0,10. 1915–16 buvo K. Malevičiaus įkurtos draugijos Supremus narys.
Kūrė suprematistinius (Suprematistinis reljefas 1915), kubistinius (Dailininko žmonos portretas 1914), objet trouvé (Natiurmortas: reljefas su plaktuku 1915) kūrinius. Daugelyje paveikslų ir piešinių derino raides, žodžius ir abstrakčias formas (Pirtys 1915, Formų bėgsmas, Skrendančių formų spektras, abu 1919). Po Spalio perversmo sukūrė plakatų, dekoracijų sovietinėms šventėms, buvo draugijos Laisvę menui vienas įkūrėjų (1917). Pakviestas M. Chagallo 1919 dėstė Vitebsko dailės mokykloje. 1919 pabaigoje su žmona emigravo į Suomiją, 1920 – į Vokietiją. Šio laikotarpio kūriniuose derino ryškiaspalves abstrakčias formas, raides, figūrinius elementus (Muzikantas 1921).
Nuo 1923 gyveno Prancūzijoje. Paryžiuje artimai bendravo su F. Léger, G. Severini, A. Marquet, A. Ozenfant’u, žavėjosi konstruktyvizmu, dadaizmu, kubizmu. 3 dešimtmečio pabaigoje perėjo prie figūrinės tapybos: kūrė impresionizmui artimus peizažus, natiurmortus, interjerus (Didieji bulvarai 1929–30). Nuo 5 dešimtmečio pabaigos tapė ryškių grynų spalvų faktūriškus paveikslus (Oranžinis krėslas 1949, Priemiestis 1953). I. Puni sukūrė iliustracijų žurnalams, knygoms (V. Majakovskio Revoliucijos herojai ir aukos / Geroi i žertvy Revoljucii 1918), kostiumų ir scenovaizdžių spektakliams. Parašė knygą Šiuolaikinė tapyba (Sovremennaja živopis′, išleista Berlyne 1923).
I. Puni Rivoli gatvė (aliejus, apie 1930, Petit Palais muziejus Ženevoje; © LATGA / ADAGP, 2020)
1179