Ivãnas IV Rūstùsis (Ivan IV Groznyj), Jõnas IV Žiaurùsis 1530 08 25Kolomenskoje (prie Maskvos) 1584 03 28Maskva, Maskvos didysis kunigaikštis (1533–47), Rusų valstybės caras (pirmasis; 1547–84). Riurikaičių dinastijos. Vasilijaus III ir Elenos Glinskajos sūnus.
Ivanas IV Rūstusis
Ivanas IV Rūstusis
Iki 1538 už Ivaną IV Rūstųjį valdė motina. Vėliau dėl valdžios kovojo didikai Obolenskiai, Šuiskiai, Bielskiai. 1547 pradėjo valstybinę veiklą, vainikavosi caru. 1547 vedė Anastaziją Romanovą (1613 iš jos giminės Rusijos caru buvo išrinktas Michailas Romanovas). Iš savo patarėjų sudarė neoficialią vyriausybę (Išrinktoji taryba), kurios padedamas pradėjo reformas. 1549 sušaukė pirmąjį luomų susirinkimą (Zemskinis susirinkimas), kuris 1550 parengė naują teisyną (Ivano IV teisynas).
Buvo panaikinta gyventojų prievolė maitinti valdžios pareigūnus, sukurtos centrinės valdžios įstaigos (prikazai), šaulių korpusas, kariuomenėje įvestas vienvaldiškumo principas, reformuota mokesčių sistema. Reformos apribojo stambiosios aristokratijos (bojarinų) įtaką ir sustiprino centrinę valdžią.
5 dešimtmečio pabaigoje pradėjo ekspansiją į Pavolgį ir Sibirą. Po kelių bandymų 1552 užėmė Kazanės, 1556 – Astrachanės chanatus. 1555 Rusiai pavaldus tapo Vakarų Sibiro chanatas, 1557 – Didžioji Nogajaus orda.
1558, siekdamas išėjimo į Baltijos jūrą, Ivanas IV Rūstusis pradėjo Livonijos karą, į kurį greitai įsitraukė ir kitos valstybės. Šio karo pradžia sutapo su Ivano IV Rūsčiojo valdymo krize. Anastazijos mirtis (1560), nesutarimai su Išrinktąja taryba (1560 paleista), bojarinų priešinimasis reformoms ir išdavystės labai paveikė liguistą Ivano IV Rūsčiojo charakterį. 1565, remdamasis bajorais, Ivanas IV Rūstusis pradėjo negailestingą kovą (opričnina) prieš nepritariančius jo vidaus ir užsienio politikai, t. p. bojarinus, buvusius laisvuosius miestus (1570 nusiaubė Didįjį Naugardą ir Pskovą); iš čia ir pravardė Rūstusis. Opričnina padėjo Ivanui IV įtvirtinti valdžią, bet nuniokojo dideles teritorijas, susilpnino valstybę ir prisidėjo prie Livonijos karo pralaimėjimo. 1582 Ivanas IV Rūstusis turėjo atsisakyti Abiejų Tautų Respublikos naudai užimtos Livonijos dalies, 1583 Švedijai atiduoti Narvos rajoną. 1581 uždraudė valstiečiams palikti savo ponus. Ivanas IV Rūstusis buvo vedęs 7 kartus. Sosto įpėdiniu paliko ligotą sūnų iš pirmosios santuokos Fiodorą (vyriausiąjį sūnų Ivaną nužudė, o jauniausiajam – Dmitrijui – buvo tik 3 m.).
Ivano IV Rūsčiojo veikla vertinama nevienodai, bet pripažįstama, kad ji padėjo Rusijoje įtvirtinti vienvaldystę. 1572 ir 1575 kėlė savo kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos sostą.
L: R. Skrynnikov Ivan Groznyj Moskva 1975.