Izaõkas I Komnnas (Isaak I Komnēnos) apie 1005 1061Konstantinopolis, Bizantijos imperatorius (1057–59). Makedonų dinastijos, Komninų dinastijos pradininkas. Padedamas tėvo, imperatoriaus Bazilijaus I Makedoniečio karininko, tapo artimas imperatoriui. 1057 dalyvavo kariškių sąmoksle prieš imperatorių Mykolą VI, Paflagonijoje (Mažoji Azija) buvo paskelbtas imperatoriumi. Valdymo pradžioje susikivirčijo su jį rėmusiu patriarchu Mykolu I Kerularijumi (šis nepritarė kai kurių bažnytinių turtų nusavinimui, siekė bažnytinės valdžios viršenybės prieš pasaulietinę) ir jį ištrėmė. 1059 sumušė vengrus ir pečenegus. 1059 11 susirgo. Manydamas, kad liga mirtina, sostą perleido Konstantinui X Dukui, pats pasitraukė į vienuolyną, kur gyveno iki mirties.
2271