Ellul Jacques César (Žakas Sezaras Eliùlis) 1912 01 06Bordeaux 1994 05 19Pessac (Gironde departamentas), prancūzų politologas, sociologas. Dr. (1936).
Išsilavinimas ir veikla
1932 baigė Bordeaux universitetą. 1937–38 dėstė Montpellier, 1938–40 Strasbūro, 1946–80 Bordeaux universitete, 1947–80 ir šio universiteto Politikos studijų institute; profesorius (1946). Per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, gelbėjo žydus (po mirties 2001 pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu).
Tyrimų sritys ir idėjos
Nagrinėjo technologijų poveikį visuomenei, propagandą, religijos ir politikos sąveiką. Teigė, kad žmonija išnyks, jei nesugebės kontroliuoti valstybės, technologijų ir civilizacijos raidos, nes nekontroliuojamai besiplėtojanti technika virsta žmogaus pavergimo veiksniu tiek gamyboje, tiek kultūroje, politikoje, buityje; dėl materialinių gėrybių, kurias suteikia mokslas ir technika, žmogus aukoja asmens laisvę ir dvasines vertybes. Pritarė anarchizmui, jį laikė labiausiai išbaigta ir rimčiausia socializmo forma. Atmetė bet kokią prievartą. Kritikavo įvairias idealizmo rūšis, teigė, kad idealizmas pateisina prievartą. Manė, kad socialinis teisingumas ir tikroji laisvė nesuderinami. Tikėjimą priešpriešino religijai, pabrėžė tiesioginį žmogaus ir Dievo dialogą.
Jacques César Ellul (1978)
Propagandos teorija
Nagrinėjo propagandos įtaką, metodus ir technologijas. Manė, kad propaganda yra reikalingesnė demokratinėms santvarkoms nei totalitarinėms, turinčioms kitų poveikio priemonių. Esą svarbiausias propagandininko tikslas yra sukurti iliuziją, kad individui nedaroma ir nenorima daryti jokio poveikio. Anot J. C. Ellulio, šiuolaikinė propaganda orientuota ne į nuomonės, bet į tam tikros elgsenos formavimą. Propaganda gali būti politinė (konkrečių politinių tikslų) arba sociologinė (gyvenimo būdo), vertikali (valdžios) arba horizontali, racionali (argumentuota) arba iracionali (emocinė), agitacinė arba integracinė.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Technika, arba Šimtmečio iššūkis (La Technique ou l’enjeu du siècle 1954, lietuvių kalba 2025), Institucijų istorija (Histoire des institutions 4 t. 1955–56), Propaganda (Propagandes 1962), Politinė iliuzija (L’Illusion politique 1964), Buržuazijos metamorfozė (Métamorphose du bourgeois 1967), Revoliucijos autopsija (Autopsie de la révolution 1969), Nuo revoliucijos iki sukilimų (De la révolution aux révoltes 1972), Užmiršta viltis (LʼEspérance oubliée 1972), Laisvės etika (Éthique de la liberté 3 t. 1973–84), Be ugnies ir vietos (Sans feu ni lieu 1975), Apokalipsė (LʼApocalypse 1975), Technikos sistema (Le Système technicien 1977), Krikščioniškojo marksizmo ideologija (Lʼidéologie marxiste chrétienne 1979), Pakeisti revoliuciją. Neišvengiamas proletariatas (Changer de révolution. Lʼinéluctable prolétariat 1982), Krikščionybės griovimas (La Subversion du christianisme 1984), Technologinis blefas (Le bluff technologique 1988), Anarchija ir krikščionybė (Anarchie et Christianisme 1988), Nukrypimai ir asocialūs asmenys mūsų netolerantiškoje visuomenėje (Déviances et déviants dans notre société intolérante 1992).