Copeau Jacques (Žakas Kopò) 1879 02 04Paryžius 1949 10 20Beaune (palaidotas Pernand‑Vergelesses’e, Côte-d’Oro departamentas), prancūzų teatro aktorius, režisierius, teatro kritikas. Vienas Prancūzijos teatro šiuolaikinės režisūros pradininkų. 1905–09 Georges’o Petit (1856–1920) galerijoje rengė parodas, buvo A. Gide’o literatūros būrelio narys. Dirbo teatro kritiku leidiniuose L’Ermitage (1904–06), Le Théâtre (1905–14), La Grande Revue (1907–10). 1908 su A. Gide’u, Jeanu Schlumbergeriu (1877–1968) ir kitais įkūrė literatūros žurnalą La Nouvelle revue française, jo straipsniuose kritikavo komercinį (bulvarų) teatrą, kėlė teatro kaip estetinio reiškinio reikšmę.
1913 Paryžiuje įkūrė ir iki 1924 vadovavo teatrui‑studijai Théâtre du Vieux‑Colombier (1917–19 vaidino Jungtinėse Amerikos Valstijose). Čia pastatė spektaklių pagal klasikinės (Th. Heywoodo Moteris, kurią užmušė gerumas, vaidino Vendolfą, Molière’o Meilė – visų ligų gydytoja, Šykštuolis, A. de Musset Barberina, visi 1913, Broliai Karamazovai, pagal F. Dostojevskį, vaidino Ivaną, pirmą kartą režisavo 1911, Karalių naktis, pagal W. Shakespeare’o pjesę Dvyliktoji naktis, abu 1914) ir to meto (P. Claudelio Mainai, R. Martino du Gard’o Tėvo Lelė testamentas, abu 1914, Ch. Vildraco Garlaivis „Tenacity“ 1920 ir Mišelis Okleras 1922) dramaturgijos pjeses. Spektakliuose siejo sąlyginio simbolistų ir psichologinio teatro priemones, derino poetiškumą ir filosofiškumą, intelektualumą ir emocingumą. Modernizavo teatro sceninę erdvę (atsisakė uždangos, natūralistinių dekoracijų, panaikino prosceniumo arką), atmosferai sukurti naudojo apšvietimo priemones, svarbiausiu teatro atnaujintoju laikė aktorių.
Jacques Copeau
J. Copeau (kairėje). Fouché vaidmuo (Paulio Raynalio Napoleonas vienintelis 1936, režisierius J. Copeau, dailininkas A. Barsacqas; Napoleonas – Henri Rollanas; Théâtre de la Porte Saint‑Martin Paryžiuje)
1915 prie teatro įsteigė vaidybos mokyklą, čia sukūrė naują aktoriaus meistriškumo ugdymo sistemą: be vaidybos užsiėmimų vyko šokio, improvizacijos, gimnastikos pamokos, pratybos su kaukėmis. 1924 Pernand‑Vergelesses’o kaime su savo mokiniais (tarp jų – M. Saint‑Denis) įkūrė skrajojamąją trupę Les Copiaus (nuo 1930 tęsė veiklą pavadinimu Compagne des Quinzes, vadovas M. Saint‑Denis), kaimo aikštėse vaidindavo Molière’o pjeses, senovinius farsus, gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje ir kitur. 20 a. 4 dešimtmetyje pastatė spektaklių Paryžiaus ir Florencijos teatruose. 1936–40 dirbo teatre Comédie‑Française Paryžiuje, 1940–41 jo meno vadovas (Molière’o Mizantropas 1936, F. Mauriaco Asmodėjus 1937, P. Corneille’io Sidas 1940). Parašė pjesių, teatro kritikos veikalų (Liaudies teatras / Le Théâtre populaire 1941), vaidino savo statytuose spektakliuose, kino filmuose, rengė deklamavimo pasirodymus.
J. Copeau veikla padarė įtakos Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teatro raidai, L. Jouvet, Ch. Dullino, J. Vilaro, J.‑L. Barrault, A. Barsacqo ir kitų pažiūroms. Nuo 1971 veikia asociacija Jacques’o Copeau draugai (rūpinasi J. Copeau veikalų leidyba, J. Copeau ir jo šeimos archyvais).
1706