Sverdlov Jakov (Jakovas Sverdlòvas) 1885 06 03Žemutinis Naugardas 1919 03 16Maskva, Rusijos bolševikų veikėjas. 1901 įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją. Per 1905–07 revoliuciją vadovavo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos Jekaterinburgo, Uralo komitetams. 1906–09, 1909–10, 1910–12, 1913–17 kalintas, buvo tremtyje. Nuo 1912 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos Centro komiteto narys, nuo 1917 04 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Centro komiteto sekretorius, nuo 1917 08 Centro komiteto sekretoriato vadovas. Pirmininkavo bolševikų partijos Centro komiteto 1917 10 23 ir 10 29 posėdžiams, kuriuose nutarta rengti Spalio perversmą (11 07–08), išrinktas į Petrogrado karinį revoliucinį komitetą. Vadovavo Rusijos tarybų antrojo suvažiavimo (1917 11) bolševikų frakcijai.
Jakov Sverdlov
Nuo 11 21 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Centro vykdomojo komiteto pirmininkas (formalus valstybės vadovas). Aktyviai dalyvavo išvaikant Steigiamąjį susirinkimą (1918 01). Vadovavo malšinant kairiųjų eserų sukilimą (1918 07). Sankcionavo Nikolajaus II ir jo šeimos sušaudymą. Po pasikėsinimo į V. Leniną 1918 08 pateikė Centro vykdomojo komiteto rezoliuciją dėl vadinamojo raudonojo teroro.
Mirė veikiausiai nuo gripo. Jo garbei 1924–91 Jekaterinburgas vadintas Sverdlovsku (miesto sritis iki šiol vadinama Sverdlovsko sritimi).