Ross James Clark (Džeimsas Klarkas Ròsas) 1800 04 15Londonas 1862 04 03Aylesbury (Bakingamšyro grafystė), anglų jūrininkas, keliautojas, poliarinių sričių tyrėjas. Johno Rosso sūnėnas. Kontradmirolas (1856). Seras.
Dalyvavo septyniose ekspedicijose į Arktį, trijose – į Antarktį (atrado patogiausią kelią į Antarktidą). 1818 su J. Rossu ieškojo Šiaurės vakarų jūrų kelio. 1819–27 dalyvavo visose W. E. Parry’io ekspedicijose į Arktį. 1829–33 J. Rosso vadovaujamoje ekspedicijoje tyrinėdamas Boothijos pusiasalio vakarinę pakrantę nustatė Šiaurės magnetinio poliaus vietą (1831). 1839–43 vadovavo 2 laivų (Erebus ir Terror) ekspedicijoms į Antarktį; atrado jūrą, šelfinį ledyną, Erebuso (veikiantį) ir Terroro (užgesusį) ugnikalnius, Viktorijos Žemę. 1841 bandė pasiekti Pietų ašigalį, bet kelią užkirtus apie 50 m aukščio ledo barjerui (ties 78° 04′ pietų platumos) – grįžo. 1848 pirmas surengė nesėkmingą J. Franklino ekspedicijos paiešką. Kelionėse atliko meteorologinius, okeaninius stebėjimus bei tyrimus.
Jameso Clarko Rosso portretas (aliejus, 1834, dailininkas John R. Wildman, Nacionalinis jūrų muziejus, Londonas)
Svarbiausi veikalai
Pietinių ir Antarkties jūrų tyrinėjimų ir atradimų kelionė (Voyage of discovery and research in the Southern and Antarctic seas 2 t. 1847)
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas šelfinis ledynas, jūra bei sala Antarktidoje, Kanados Arktinio salyno sąsiauris bei kyšulys.