Heckman James (Džeimsas Hèkmenas) 1944 04 19Čikaga, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1985), Jungtinių Amerikos valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1992) narys. Dr. (1971).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1968 baigė Princetono universitetą. 1970–74 dėstė Kolumbijos universitete, 1972 Niujorko, 1988–90 ir 2008–11 Yale'io universitete, 2004–08 Londono, 2005–14 Dublino universitetiniame koledže. Nuo 1973 dėsto Čikagos universitete, nuo 1991 šio universiteto Valstybės politikos mokyklos Socialinių programų ekonominio įvertinimo centro direktorius, nuo 2014 ir Žmogaus socialinės raidos ekonomikos centro direktorius; profesorius (1977). 1971–85 ir nuo 1987 Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro tyrėjas. Nuo 1980 Tarptautinės ekonometrikų draugijos narys (2013 prezidentas). Nuo 2001 Amerikos statistikų asociacijos narys.
James Heckman
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų pagrindinės kryptys: ekonomikos teorija, ekonometrija, darbo, darbo išteklių ir gyventojų ekonomika, bendrosios pusiausvyros teorija, valstybės ekonominė politika, statistinė analizė. Tiria įvairių socialinių programų poveikį ekonomikai ir visuomenei. Nagrinėja mokesčių įtaką darbo jėgos pasiūlai ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, valstybinio ir privataus profesinio mokymo – darbo užmokesčiui ir užimtumui, ekonomiškai silpnų šalių profesinių sąjungų – darbo rinkai.
Sukūrė statistinės atrankos formavimo metodų, atsitiktinės atrankos ekonometrinių modelių, pajamų paskirstymo alternatyvių modelių. Pirmasis akcentavo, kad statistinio tyrimo rezultatai gali būti iškreipti, jeigu neatsižvelgiama, ar atrankinio tyrimo dalyviai skiriasi nuo nedalyvaujančiųjų tyrime.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Darbo rinkos duomenų longitudinė analizė (Longitudinal Analysis of Labour Market Data, su Burtonu Singeriu, 1985), Socialinių programų įvertinimas: Prototipinio darbo mokymo programos metodologinės ir empirinės pamokos (Evaluating Social Programs: Methodological and Empirical Lessons from a Prototypical Job Training Program 2000), Valstybės biurokratijos veiklos stimulai: Ar gali biurokratiniai stimulai rungtis su rinkos efektyvumu? (Incentives in Government Bureaucracies: Can Incentives in Bureaucracies Emulate Market Efficiency? 2001), Įstatymas ir užimtumas: Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino pamokos (Law and Employment: Lessons From Latin America and the Caribbean, su Carmen Pagés, 2003), Žmogiškojo kapitalo politikos įvertinimas (Evaluating Human Capital Policy 2004), Teisingų galimybių suteikimas vaikams (Giving Kids a Fair Chance 2013), Pasiekimų testų mitas (The Myth of Achievement Tests, su kitais, 2014).
Apdovanojimai
Nobelio ekonomikos premija (2000, su D. McFaddenu).