James Whistler

James Whistler

Whistler James (Džeimsas Vsleris), tikr. James Abbott McNeill Whistler 1834 07 10Lowell (Masačusetso valstija) 1903 07 17Londonas, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos dailininkas. 1851–54 mokėsi Karo akademijoje West Pointe (Niujorko valstija). 1855 Paryžiuje studijavo Imperatoriškojoje specialiojoje piešimo ir matematikos mokykloje. Nuo 1859 gyveno Didžiojoje Britanijoje. 1863 dalyvavo Atmestųjų salono (Salon des Refusés) parodoje Paryžiuje. 1886–88 Karališkosios britų dailininkų draugijos, 1898–1903 Tarptautinės skulptorių, tapytojų ir grafikų draugijos prezidentas.

Kūryba

Kūrybai įtakos turėjo D. Velázquezo, G. Courbet, J.‑B. C. Corot, prerafaelitų kūryba, olandų ir japonų dailė, impresionizmas. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyrauja plokštuminis vaizdas, ornamentinis pradas. Nuo 19 a. 7 dešimtmečio tapė apibendrintos kompozicijos, rafinuotus, linijų ritmo ir spalvinių tonų subtilios harmonijos visafigūrius portretus (Baltoji simfonija Nr. 1: Baltoji mergina 1862, Baltoji simfonija Nr. 2: Baltoji mergaitė 1864, Pilkos ir juodos spalvos aranžuotė Nr. 1, dar žinomas kaip Dailininko motinos portretas 1871), beveik monochrominius (daugiausia naktinio Londono) peizažus (Kreminės ir žalios spalvos saulėlydis: Valparaíso 1866, Noktiurnas: Mėlyna ir aukso spalva – Senasis Battersea tiltas, apie 1875). Kūriniuose siekė atskleisti ryšį su muzika, paveikslus vadino muzikos terminais. Apipavidalino interjerų, sukūrė ofortų, litografijų.

J. Whistler. Noktiurnas: Mėlyna ir sidabro spalva – Chelsea (aliejus, 1871, Tate’o galerija Londone)

1664