Komenský Jan Amos (Janas Amosas Kòmenskis), lotyniškai Comenius 1592 03 28Nivnice (Pietų Moravija) 1670 11 15Amsterdamas, čekų pedagogas, filosofas. Šiuolaikinės pedagogikos kūrėjas.
Išsilavinimas ir veikla
Jan Amos Komenský (Grévino vaškinių figūrų muziejus Prahoje)
1611–1613 studijavo Herborno (Vokietija) kalvinų, 1613–1614 – Heidelbergo universitete. 1614 grįžęs į Moraviją buvo čekų brolių religinės bendruomenės veikėjas, vadovavo jų mokyklai Přerove. 1616 įšventintas kunigu, nuo 1618 vadovavo Fulneko (Moravijos-Silezijos kraštas) parapijai ir mokyklai. Prasidėjus Trisdešimties metų karui (1618–1648) Katalikų Bažnyčia pradėjo persekioti protestantus ir J. A. Komenský 1628 buvo ištremtas. 1628–1655 su pertraukomis mokytojavo Leszno, t. p. lankėsi Anglijoje (1641), Švedijoje (1648), Vengrijoje (1650), nuo 1655 gyveno Olandijoje.
Jan Amos Komenský
Pedagogikos principai
J. A. Komenskio pažiūroms būdinga sensualistinio materializmo bruožai, joms didelę įtaką turėjo Renesanso filosofai J. L. Vivesas, F. Baconas, T. Campanella.
Teigė, kad žinių skleidimas ir ugdymas padės įveikti visuomenės socialines blogybes, propagavo švietimo plėtrą, moksliškai pagrįstas pedagogines reformas. Pirmasis Europoje parengė bendros švietimo sistemos (neatsižvelgiant į luomą ir lytį) projektą (švietimo sistema turi apimti vaikų darželį 1–6 m. vaikams, pradinę mokyklą 6–12 m. vaikams, gimnaziją 12–18 m. vaikams ir aukštąją mokyklą). Ragino dėstyti įvairius mokslo dalykus, suformulavo klasinio pamokinio mokymo principus, teigė, kad būtina pereiti nuo individualaus prie bendrojo mokymo. J. A. Komenský teoriškai pagrindė mokymo vaizdumo, sistemingumo, nuoseklumo, prieinamumo, sąmoningumo principus, kritikavo mechanišką mokymąsi. Jis siūlė pradinėje mokykloje mokyti gimtąja kalba, nuo vidurinės mokyklos – lotynų kalba. Aiškino, kad pedagogai turi teikti mokiniams konkrečių žinių, kurios būtų naudingos, kad mokymo ir ugdymo sėkmei svarbu pažinti vaiko prigimtį.
J. A. Komenskio paminklas Naardene (Olandija, bronza, skulptorius Vincenc Makovský)
Sukūrė utopinę visuotinio, vadinamojo pansofistinio (pansofija – žinių sintezė), žmogaus teoriją.
Veikalai
Svarbiausias veikalas – Didžioji didaktika (Didactica magna, apie 1638, lietuviškai 1927).
Parašė pirmąjį Europoje iliustruotą vadovėlį Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose (Orbis sensualium pictus 1658), kitų vadovėlių, pedagogikos ir filosofijos traktatų, studiją apie čekų poeziją, grožinių kūrinių. J. A. Komenskio vadovėliai daugiau kaip 150 m. buvo geriausios pradinio mokymo knygos. Jo pažangias didaktines idėjas, mokymo ir organizavimo principus bei taisykles (mokslo metai, atostogos, klasinė pamokinė sistema, mokinio žinių apskaita, mokinio dienos ilgumas) iki šiol taiko įvairių šalių mokyklos.
Komenský universitetas Bratislavoje (Slovakija)
J. A. Komenskio muziejus Naardene (Olandija)
J. A. Komenský ir Lietuva
J. A. Komenský kaip čekų brolių organizacijos narys 1644 dalyvavo Orlos kalvinistų suvažiavime Radvilų rūmuose ir susipažino su Boguslavu Radvila bei Jonušu Radvila (1612–1655), Jonušo Radvilos buvo pakviestas kurti lietuviškų mokyklų, bet atsisakė ir vietoj savęs atsiuntė savo žentą P. F. Jablonskį (1619–1670). Kėdainių gimnazijoje, t. p. kitose Jonušo Radvilos įkurtose reformatų mokyklose (Biržuose, Dotnuvoje, Kaune, Klaipėdoje, Slucke, Šiluvoje, Vilniuje) buvo mokoma iš J. A. Komenskio vadovėlių, išleistų lietuvių kalba.
1892 žurnale Varpas paskelbtas P. Mašioto straipsnis, skirtas J. A. Komenskio 300‑osioms gimimo metinėms. J. Murka vadovėlyje Metodikos etiudai (1919) citavo J. A. Komenskio (jo pavardę sulietuvinęs ir vadinęs Amu Komoniu) mintis apie gimtosios kalbos mokymą mokyklose. J. A. Komenskio darbais rėmėsi J. Vokietaitis. K. R. Nezabitauskis-Zabitis elementoriuje Naujas mokslas skaytima diel mažū vaykū Žemaycziu yr Lietuvos (1924) panaudojo J. A. Komenskio mokymo vaizdumo principą. 1927 M. Račkauskas išvertė J. A. Komenskio veikalą Didžioji didaktika.
Nikolajaus Rubakino knygos apie J. A. Komenký lietuviškas leidimas Jonas Amosas Komenskis didis mokytojas (1925; © Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka)
R: Rinktiniai pedagoginiai raštai Kaunas 1975, Pedagoginiai raštai Vilnius 1986; L: J. Laužikas Įžymusis čekų pedagogas J. A. Komenskis Vilnius 1957; V. Pupšys J. A. Komenskis ir Lietuva 2002 Klaipėda.
2271