paminklas Jaroslavui Išmintingajam ir jo sūnui Vsevolodui Jaroslavičiui Voluinės Vladimire
Jaroslãvas Išmintngasis (Jaroslav Mudryj) apie 978 1054 02 20, Kijevo didysis kunigaikštis (1019–54). Riurikaičių dinastijos. Vladimiro Sviatoslavičiaus sūnus, Iziaslavo Jaroslavičiaus, Sviatoslavo Jaroslavičiaus, Vsevolodo Jaroslavičiaus tėvas. Sostą užėmė įveikęs brolį Sviatopolką (iš tėvo buvo gavęs valdyti Rostovą ir Didįjį Naugardą), 1026–36 dalijosi valstybę su kitu broliu Mstislavu Vladimirovičium Narsiuoju. Puolė estus (1030; jų žemėse pastatydino Jurjevo pilį, dabar Tartu), jotvingius (1038), lietuvius (1040), įveikė pečenegus (1036), kariavo su Lenkija (1030–31 atsiėmė Raudonąją Rusią), Bizantija (1043–46). Jaroslavui Išmintingajam valdant 1051 įkurta savarankiška Kijevo metropolija, pradėta sudarinėti pirmąjį įstatymų rinkinį Rusų tiesa, steigtos mokyklos, plito raštija (į slavų kalbą išversta Bizantijos ir kitų šalių autorių kūrinių). Sekdamas Konstantinopoliu Kijeve pastatydino Šv. Sofijos soborą, kitų puošnių pastatų. Užmezgė dinastinius ryšius su daugeliu Europos monarchų (buvo vedęs Švedijos princesę, dukras ištekino už Norvegijos, Prancūzijos, Vengrijos karalių, sūnų apvesdino su Bizantijos imperatoriaus dukra). Išdalijęs sūnums valdyti dalines kunigaikštystes prisidėjo prie vėlesnio Kijevo Rusios suirimo.
Paminklas Jaroslavui Išmintingajam prie Aukso Vartų Kijeve (1997; skulptoriai V. Sivko, N. Bilykas, A. Redko, V. Čepelikas, architektai R. Kucharenko ir J. Losickij, pagal I. Kavaleridzės projektą)
Šv. Sofijos soboras Kijeve (11–18 a.)