Houdon Jean-Antoine (Žanas Antuanas Hudònas) 1741 03 20Versalis 1828 07 15Paryžius, prancūzų skulptorius. Neoklasicizmo atstovas. Vienas garsiausių 18 a. antros pusės Prancūzijos skulptorių. Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys (nuo 1777). 1761 laimėjo Romos premiją (Prix de Rome). 1761–64 mokėsi Karališkojoje globojamųjų mokinių mokykloje Paryžiuje. 1764–68 lankėsi Romoje (čia tuo metu klestėjo neoklasicizmas), studijavo antikinius, Renesanso meno kūrinius, anatomiją, patyrė vokiečių dailėtyrininko J. J. Winckelmanno teorijų įtaką, sukūrė skulptūras Écorché (žmogaus be odos figūra, 1767), Šv. Brunonas (1767). 1768 grįžęs į Paryžių kūrė grakščias mitologines ir alegorines statulas (Medžiotoja Diana 1776, La Frileuse 1783). 1769–1814 J. A. Houdono kūriniai eksponuoti Salonuose Paryžiuje. 1805–23 dėstė Dailės mokykloje Paryžiuje. Gausiausi ir reikšmingiausi J. A. Houdono kūriniai – garsių amžininkų portretiniai biustai (kūrė ir portretines statulas), tarp jų – D. Diderot, J.-J. Rousseau, Voltaire’o, C. W. Glucko, Napoleono I, Jekaterinos II, B. Franklino, G. Washingtono. Plastiški, subtiliai modeliuoti portretai pasižymi fiziniu ir psichologiniu panašumu, gyvybingumu; yra baroko, realizmo bruožų.
J.-A. Houdon. Voltaire’as (marmuras, 1781, Comédie-Française teatras Paryžiuje)
1179