Jeano‑Baptisteʼo Lully portretas (raižinys, 17 a., dailininkas Jeanas Louis Roullet; pagal Pierreʼo Mignardʼo paveikslą)
Lully Jean‑Baptiste (Žanas Batistas Liul), tikr. Giovanni Battista Lulli 1632 11 28Florencija 1687 03 22Paryžius, prancūzų kompozitorius. Italas. Prancūzų operos mokyklos pradininkas. 1646 atvyko į Prancūziją. Kompozicijos ir skambinti klavesinu mokėsi Paryžiuje. Griežė smuiku Karališkajame orkestre. Nuo 1653 karaliaus rūmų instrumentinės muzikos kompozitorius. Šoko baletus su Liudviku XIV, nuo 1656 vadovavo Mažajam karališkajam orkestrui. Nuo 1661 karaliaus rūmų muzikos superintendentas ir kamerinės muzikos kompozitorius, nuo 1662 karališkosios šeimos muzikos magistras. Nuo 1672 Karališkosios muzikos akademijos (dabar Grand Opéra) vadovas, dirigentas, dainavimo pedagogas, režisierius, choreografas, nuo 1681 karaliaus sekretorius.
Kūryba
1662–73 bendradarbiavo su dramaturgais P. Corneille’iu ir Molière’u, kūrė muziką baletams, suformavo naują muzikos žanrą – komediją baletą, kuriame derinama poezija, muzika ir šokis. Nuo 1673 su libretų autoriumi Philippeʼu Quinault (1635–88) pagal klasikinę tragediją kūrė prancūzų operą – lyrinę tragediją, pagrįstą mitologiniais siužetais, dažniausiai 5 veiksmų, su alegoriniais prologais, gausiomis chorų ir baleto scenomis, raiškiomis vokalo partijomis, daininga deklamacija. Kūryboje susiklostė ir vadinamoji prancūziškoji uvertiūra.
Kūriniai
Daugiau kaip 20 operų, tarp jų – Alkestė (Alceste 1674), Tesėjas (Thésêe 1675), Persėjas (Persée 1682), Armidė (Armide 1686), komedijos baletai, tarp jų – Vedybos per prievartą (Le mariage forcé 1664), Taikos idilė (Idylee sur la paix 1685), apie 40 baletų (ir su kitais kompozitoriais), bažnytinės muzikos kūriniai, tarp jų – Miserere (1664), Te Deum (1677), De profundis (1683), 10 didžiųjų ir 14 mažųjų motetų, kūriniai vargonams.
L: E. Hayman Lully Paris 1991; M. Couvreur J.-B. Lully. Musique et dramaturgie au service du prince Bruxelles 1992.
42