Daniélou Jean (Žanas Danielù) 1905 05 14Neuilly-sur-Seine (dabar Paryžiaus dalis) 1974 05 20Paryžius, prancūzų katalikų teologas. Jėzuitas (1929). Kardinolas (1969). Prancūzų akademijos narys (1972).
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo Sorbonoje, 1936–39 teologiją Lione. 1938 įšventintas kunigu. Nuo 1943 dėstė Katalikų institute Paryžiuje; profesorius (1944). Vienas Vatikano II susirinkimo (1962–65) ekspertų. Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos narys. Ekumenizmo šalininkas. Tyrinėjo ankstyvąją krikščionybę, judaizmo ir helenizmo įtaką krikščionybei, patristiką, kėlė Biblijos svarbą atnaujinant katalikų teologiją. Teigė, kad istorija yra Dievo ir žmogaus dialogas, teologijos istorija turi derinti pasaulietinę ir išganymo istoriją.
Jean Daniélou
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Biblija ir liturgija (Bible et liturgie 1950), Esė apie istorijos paslaptingumą (Essai sur le mystère de l’histoire 1953), Judeochristianizmo teologija (Théologie du judéo-christianisme 1958), Krikščioniškųjų doktrinų istorija iki Nikėjos (Histoire des doctrines chrétiennes avant Nicée 3 t. 1958–75), Religijos ateitis (Avenir de la religion 1968).
2271