Jean François Paul de Gondi de Retz

de Retz Jean François Paul de Gondi (Žanas Fransua Polis de Gondi de Rècas) 1613 09 29Montmirail (dabar Senos ir Marnos departamentas) 1679 08 24Paryžius, Prancūzijos aristokratas, vienas Frondos sukilimo (1648–53) vadovų. Kardinolas (1652). Kilęs iš Prancūzijos karaliaus dvare įtakingos italų kilmės Gondi giminės. Jaunystėje auklėtas jėzuitų. 1638 baigė Sorboną. Kilus Frondos sukilimui siekė susikrauti politinį kapitalą palaikydamas tai karalienės regentės Onos Austrės, tai sukilėlių (pirmiausia, Paryžiaus miestiečių) pusę: 1650 padėjo suimti įtakingus princus de Condé, bet vėliau padėjo juos išlaisvinti ir priversti pirmąjį ministrą kardinolą J. Mazariną laikinai bėgti iš Prancūzijos. 1652 vyriausybei palaužus sukilėlius kalintas Vincennes’e (prie Paryžiaus), vėliau Nantes’o tvirtovėje, iš kur 1654 pabėgo ir keliavo po Europą. 1661 mirus J. Mazarinui grįžo į Prancūziją. Nuo 1662 Saint‑Denis vienuolyno abatas. Karalius Liudvikas XIV juo nepasitikėjo ir J. F. P. de Gondi de Retzas politinėje veikloje nebedalyvavo. Parašė Memuarus (Mémoires, išleisti 1717), vieną ryškiausių (greta savo politinio priešininko F. de La Rochefoucauld kūrinių) gyvenamo laikotarpio literatūros veikalų.