Genet Jean (Žanas Žen) 1910 12 19Paryžius 1986 04 13Paryžius, prancūzų rašytojas. Kalintas už vagystes, 1948 nuteistas ištremti iš Prancūzijos iki gyvos galvos, bet J.-P. Sartre’o, J. Cocteau, P. Claudelio ir kitų rašytojų pastangomis prezidentas jam suteikė malonę. Poemoje Pasmerktasis mirčiai (Le Condamné à mort 1942) atskleidė kalinio išgyvenimus. Romanuose Gėlių Dievo Motina (Notre-Dame des Fleurs 1944, lietuvių kalba 2011), Rožės stebuklas (Miracle de la rose 1946), Laidotuvių ritualai (Pompes funèbres 1947) vaizdavo nusikaltėlių, prostitučių, homoseksualų pasaulį. Romane Vagies dienoraštis (Journal du voleur 1949, lietuvių kalba 1997) aprašė savo gyvenimą pamestinukų prieglaudoje, pirmuosius nusikaltimus, klajones, kalinio buitį. Poezijoje (rinkiniai Eilėraščiai / Poèmes 1948) ryšku C. Baudelaire’o ir F. Villono įtaka. Pjesėms (Tarnaitės / Les Bonnes 1947, lietuvių kalba 1972, pastatyta 1987, Balkonas / Le Balcon 1956, Negrai / Les Nègres 1959, Uždangos / Les Paravents 1961) būdinga absurdo teatro elementai, vadinamojo teatro teatre situacijos, žiaurumo ir prievartos motyvai. 1969 lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, skaitė paskaitas apie juodaodžių amerikiečių organizaciją Juodosios panteros. Kiti kūriniai – romanas Įsimylėjęs belaisvis (Le Captif amoureux 1986), pjesės Ji (Elle 1989), Puikusis (Splendid’s 1993). Kūryba problematika ir formos originalumu yra išskirtinis 20 amžiaus literatūros reiškinys.
L: J.-P. Sartre Saint Genet: comédien et martyr Paris 1952.
510