Rousseau Jean‑Jacques (Žanas Žakas Rusò) 1712 06 28Ženeva 1778 07 02Ermenonville (prie Paryžiaus), prancūzų rašytojas, filosofas. Švietėjas. Prancūzijos revoliucijos ideologas. Sentimentalistas (sentimentalizmas).
Jean‑Jacques Rousseau (18 a., dailininkas M. -Q. de La Touras, Antoine’o Lécuyer muziejus Saint‑Quentine)
Augo protestantų šeimoje, vėliau perėjo į katalikų tikėjimą, mokėsi dvasinėje seminarijoje Turine, ją metęs mokėsi muzikos. 1732–41 gyveno Ženevoje, Lozanoje, Berne, Lione, nuo 1742 – Paryžiuje, pateko į literatūros ir filosofijos atstovų aplinką, susipažino su D. Diderot. Sukūrė komišką operą Kaimo burtininkas (Le Devin du village 1752), sudarė Muzikos žodyną (Dictionnaire de la musique 1767). 1744–54 bendradarbiavo prancūzų enciklopedijoje, rašė straipsnius muzikos teorijos ir istorijos klausimais. 1762 Prancūzijos parlamento nutarimu buvo sudegintas romanas traktatas Emilis, arba Apie auklėjimą (Émile ou De l’éducation 1762); vengdamas suėmimo išvyko iš Prancūzijos, gyveno Šveicarijoje, Anglijoje. 1767 grįžo į Prancūziją.
Socialiniai politiniai traktatai
Socialines pažiūras išdėstė socialiniuose politiniuose traktatuose Ar mokslų ir menų atgimimas sukilnino papročius (Si le rétablissement des sciences et des arts a contribué à épurer les mœurs 1750), Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus (Discours sur l’origine et les fondements de l’inégalité parmi les hommes 1755), Apie visuomenės sutartį, arba Politinės teisės principai (Du Contrat social ou principes du droit politique 1762, lietuvių kalba 1939, 2015, visi lietuvių kalba Rinktiniai raštai išleisti 1979). J.‑J. Rousseau teigė, kad žmogus iš prigimties yra geras, tik doroviškai degradavo dėl civilizacijos, pagrįstos privačia nuosavybe, ir veikiamas iš to kilusios nelygybės. Kaip priešpriešą civilizacijai kėlė natūralią būseną, kurioje žmonės yra lygūs, laisvi ir laimingi. Socialinis blogis labiausiai klesti despotizmo sąlygomis. Žmonės turi teisę sukilti ir nugalėti despotizmą, bet grįžti į pirmykštį gyvenimą jau neįmanoma. Siūlė kurti naują tobulą visuomenę laisva piliečių valia sudarytos sutarties pagrindu. Valdyti turi žmonės, reiškiantys savo valią įstatymais, ginančiais visų piliečių teises ir jų smulkią nuosavybę. Idealios demokratijos pavyzdys – antikos miestai. Deizmo požiūriu kritikavo religinį fanatizmą, buvo už naują pilietinę religiją (Laiškai iš kalno / Lettres de la montagne 1764).
Grožinė kūryba
Romane traktate Emilis, arba Apie auklėjimą smerkė seną auklėjimo sistemą, pedagogiką, pagrįstą aklu paklusnumu ir žinių kaupimu, reikalavo gerbti vaiko asmenybę, atsižvelgti į jo amžiaus savybes, pabrėžė darbinio auklėjimo svarbą. J.‑J. Rousseau idėjos turėjo įtakos demokratinei pedagogikos, laisvo auklėjimo krypčiai. Epistolinis romanas Julija, arba naujoji Eloiza (Julie ou la nouvelle Héloïse 1761, lietuvių kalba 3 dalys 1938–39, 1997) įkūnija mintis apie idealią meilę gamtos prieglobstyje. Lyrine melancholija, detalia jausmų analize kūrinys atitiko sentimentalizmo estetiką, jis vadinamas menine rusoizmo enciklopedija, 18 a. aukščiausia romano raidos pakopa. Autobiografinėse knygose Dialogai. Rousseau teisia Žaną Žaką (Dialogues. Rousseau juge de Jean‑Jacques, išleista 1782), Išpažintis (Les Confessions, parašyta 1766–69, išleista 1782–89, lietuvių kalba 1967 22000), Vienišo svajotojo pasivaikščiojimai (Rêveries d’un promeneur solitaire, parašyta 1777–78, išleista 1782) aprašomos asmeninio gyvenimo peripetijos, atskleidžiama sudėtingas žmogaus dvasinis pasaulis ir jo prieštaravimai. Dar parašė komedijų (Narcizas, arba Paties savęs mylimasis / Narcisse ou l’amant de lui‑même, parašyta 1733, išleista 1753), monodramą Pigmalionas (Pygmalion 1775).
Kūrybos reikšmė
J.‑J. Rousseau grožiniai kūriniai ir idėjos turėjo įtakos tolesnei prancūzų literatūros raidai, jo tradicijas tęsė J. H. Bernardinas de Saint‑Pierre’as, L.‑S. Mercier, N. Restifas de La Bretonne’as. J.‑J. Rousseau iškeltas jausmo ir gamtos kultas paruošė dirvą preromantizmui ir romantizmui, socialines politines idėjas bandė įgyvendinti prancūzų revoliucionieriai. Kūryba turėjo reikšmės vėlesniems filosofams ir politikams.
1
R: Rinktiniai raštai Vilnius 1979. L: J. Starobinski Jean‑Jacques Rousseau: la transparence et l’obstacle Paris 1976.
510