d’Alembert Jean Le Rond (Žanas Le Ronas d’Alambèras, Dalambèras) 1717 11 16Paryžius 1783 10 29Paryžius, prancūzų filosofas, fizikas, matematikas, muzikologas. Vienas žymiausių Švietimo epochos mokslininkų. Paryžiaus mokslų akademijos (1754), Berlyno mokslų akademijos (1763), Sankt Peterburgo mokslų akademijos (1764) narys. Enciklopedijos, arba Aiškinamojo mokslų, menų ir amatų žodyno (Encyclopédie) redaktorius (1751–59).
Matematikos ir fizikos tyrinėjimai
Traktate apie dinamiką (Traité de dynamique 1743) suformulavo materialių sistemų judėjimo diferencialinių lygčių sudarymo bendruosius dėsnius, dinamikos uždaviniams spręsti pritaikė statikos dėsnius. Pagrindė planetų trikdymų teoriją, pirmasis išaiškino nutacijų ir lygiadienių paankstėjimą. Jo sukurtas būdas antrosios eilės diferencialinėms lygtims su dalinėmis išvestinėmis spręsti kartu su L. Eulerio ir D. Bernoulli darbais sudarė matematinės fizikos pagrindą. J. Le R. dʼAlembertas pirmąkart pavartojo kompleksinio kintamojo funkcijas. Nykstamųjų dydžių analizę grindė ribos sąvoka. Nustatė skaičių eilutės konvergavimo pakankamąjį požymį.
Jean Le Rond d’Alembert (pastelė, 1753, dailininkas Mauriceʼas Quentindeʼas La Tour; Luvras Paryžiuje)
Filosofinės pažiūros
J. Le R. dʼAlembertas – vienas Švietimo filosofijos pradininkų. Teigė, kad pažinimas remiasi jutimais, kurių šaltinis – objektyvus išorinis pasaulis, kad visuomenės problemas galima spręsti ugdymo keliu. Įrodinėjo mokslo ir jo pažangos socialinę reikšmę.
Filosofijos veikalai
Filosofijos veikalai: Enciklopedijos įvadas (Discours preliminaire de l’Encyclopédie 1751, jame pateikta mokslų klasifikacija), Filosofijos elementai (Essai sur les éléments de philosophie 1759).
Muzikos tyrinėjimai ir veikalai
Parašė muzikos teorijos ir estetikos darbų: Teorinės ir praktinės muzikos elementai pagal p. Rameau principus (Éléments de musique théorique et pratique, suivant les principes de M. Rameau 1752; populiariai išdėstė J. Ph. Rameau harmonijos teoriją), Fragmentai apie operą (Fragments sur l’opéra 1752), Pamąstymai apie muziką apskritai ir apie prancūzų muziką išimtinai (Réflexions sur la musique en général et sur la musique française en particulier 1754), Apie muzikos laisvę (De la liberté de la musique 1759), Pamąstymai apie muzikos teoriją (Réflexions sur la théorie de la musique 1777). Tyrė muzikinę akustiką. Muzikos estetikos veikalus grindė tikrovės mėgdžiojimo ir afektų teorijos tezėmis. Bufonų kare bei Ch. W. Glucko ir N. Piccinni šalininkų polemikoje palaikė italų operą.
1552
62
1570