Le Pen Jean-Marie (Žanas Mari Le Pènas) 1928 06 20La Trinité-sur-Mer (Bretanė), Prancūzijos politikas. M. Le Pen tėvas.
Žvejo sūnus. 1954 baigė Paryžiaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1954 buvo Svetimšalių legiono parašiutininkas, tarnavo Indokinijoje (1954), Alžyre (1957). Grįžęs į Prancūziją tapo leidėjo Pierreʼo Poujade’o, kuris tuo metu vadovavo kampanijai prieš smulkiųjų prekybininkų apmokestinimą, šalininku. 1958–62, 1986–88 Nacionalinio susirinkimo deputatas. 1972 įkūrė Nacionalinį frontą, nacionalistinę radikalių dešiniųjų partiją, nepritariančią Europos integracijai, pabrėžiančią imigracijos (ypač arabų) grėsmę Prancūzijai, siekiančią šalyje uždrausti mečečių statybą. Iki 2011 šiai partijai vadovavo; 2011 Nacionalinio fronto vadove tapo jo duktė M. Le Pen, kuri tėvą 2015 pašalino iš partijos. 2011–18 Nacionalinio fronto garbės pirmininkas.
Jean-Marie Le Pen
1984–2003 ir 2004–19 Europos Parlamento deputatas; 2003 Europos teisingumo teismo sprendimu prarado mandatą dėl muštynių, 2004 vėl išrinktas. Per 1974, 1988, 1995, 2002 rinkimus buvo kandidatas į Prancūzijos prezidentus, 2002 gavo 16,86 % balsų ir įgijo teisę dalyvauti antrajame rinkimų ture – Prancūzijoje tai sukėlė didžiules protesto demonstracijas; antrąjį turą J.‑M. Le Penas pralaimėjo.
21 a. pradžioje J.‑M. Le Penas labiau kritikavo pasaulinio ūkio globalizaciją, Jungtinių Amerikos Valstijų ir anglosaksišką laisvosios rinkos liberalizmą.