Marat Jean-Paul (Žanas Polis Marãtas) 1743 05 24Boudry (Neuchâtelio kantonas, Šveicarija) 1793 07 13Paryžius, Prancūzijos revoliucijos veikėjas, žurnalistas.
1759 baigęs mokyklą išvyko į Bordeaux, 1762 – į Paryžių, čia savarankiškai studijavo mediciną ir socialinius mokslus. 1765–75 gyveno Anglijoje, išgarsėjo kaip praktikuojantis gydytojas. Be to, parašė politinių filosofinių veikalų, 1774 anglų kalba išleistame traktate Vergovės grandinės (The Chaines of Slavery) pavaizdavo savąjį lygiavinės visuomenės modelį. 1777 grįžo į Prancūziją. 1777–84 tarnavo karaliaus jaunesniojo brolio Artois grafo (nuo 1824 karalius Karolis X) leibgvardiečių gydytoju, rašė knygas politikos teorijos, teisės, fiziologijos, fizikos temomis, bet mokslinio pripažinimo nesulaukė.
Jean-Paul Marat
Jean-Paul Marat
1789 Prancūzijoje kilus revoliucijai, pradėjo leisti laikraštį L’Ami du peuple, kuris tapo įtakingiausiu šalies radikaliu periodiniu leidiniu. Straipsniuose puolė nuosaikiuosius politikus, kvietė plebėjų mases susidoroti su revoliucijos priešais aristokratais ir dvasininkais. Steigiamąjį susirinkimą kritikavo už neryžtingumą ir konservatizmą. Iki tol buvęs monarchistu 1791 karaliui pabandžius bėgti iš šalies tapo respublikonu, priklausė radikaliam kordeljerų klubui, kvietė nuversti Liudviką XVI ir įvesti revoliucinę diktatūrą. Dėl valdžios persekiojimo už karaliaus finansų ministro J. Neckero kritiką 1791 12 pabėgo į Angliją. 1792 04 grįžo.
1792 08 žlugus monarchijai tapo Paryžiaus komunos Priežiūros tarybos nariu, reikalavo teisti Liudviką XVI ir jo ministrus. Kai kurių istorikų laikomas vienu 1792 09 Paryžiaus kalėjimuose įvykusių politinių kalinių žudynių iniciatorių. Nuo 1792 09 Konvento narys, vienas montanjarų lyderių. Garsėjo kitaminčių netolerancija, buvo populiarus paryžiečių žemuosiuose sluoksniuose. Kovojo su nuosaikiais deputatais – žirondistais, reikalavo išvyti juos iš Konvento. Su kitais rengė 1793 05 31–1793 06 02 perversmą, po kurio įvesta jakobinų diktatūra.
Nužudytas žirondistų šalininkės jaunos aristokratės Ch. Corday. Kaip laisvės kankinys palaidotas Panteone, jo vardu pavadintas 21 Prancūzijos miestas. 1795 į valdžią atėjus termidorininkams (Termidoro perversmas), J.‑P. Marato palaikai iš Panteono išmesti, miestų pavadinimai pakeisti.
-Jean-Paul Marat; -Žanas Polis Maratas