Jelenia Góros senamiestis
Jelenia Góra (Jelènia Gurà), miestas Lenkijos pietvakariuose, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, į pietvakarius nuo Vroclavo. Turi apskrities teises.
77 305 gyventojai (2021).
Jelenia Góra įsikūrusi prie Bóbro upės (Oderio intakas); miestas ištįsęs apie 30 km. Per Jelenia Górą eina Świnoujścio–Prahos plentas.
Chemijos (ir farmacijos), stiklo (techninio ir optinio), tekstilės, siuvimo, maisto pramonė, elektros mašinų gamyba. Turizmas. Vroclavo ekonomikos akademijos Vietinio ūkio ir turizmo fakultetas, Vroclavo aukštosios politechnikos mokyklos ir Vroclavo universiteto filialai. Du teatrai, Žemutinės Silezijos filharmonija. Meno galerijos; srities, gamtos, Karkonoszų nacionalinio parko muziejai.
Vyksta gatvių teatrų, vargonų muzikos ir kiti festivaliai. Tarptautinės irklavimo varžybos (vyksta Bóbro upėje). Jelenia Góros pietinė dalis – Cieplice Śląskie‑Zdrójaus kurortas (1976 prijungtas prie Jelenia Góros; karštosios mineralinės versmės); gydomos judėjimo ir atramos organų, neurologinės, ginekologinės, urologinės, akių ligos.
Architektūra
Miesto sienos fragmentai (15 a.) su vartais (16 a.). Bažnyčios: gotikinė Šv. Erazmo ir Pankracijaus (14 a. pirma pusė–15 a., 16 a. ir 18 a. perstatyta), barokinės Šv. Kryžiaus (1718, architektas K. M. Frantzas; viduje – skliautų tapyba, 1751, tapytojai F. A. Scheffleris ir J. F. Hoffmannas), Švč. Mergelės Marijos (1738, dabar Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė).
Barokinė rotušė (1747, architektas C. G. Hedemannas), gyvenamieji namai (18 a.). Secesinis teatro pastatas (1904, architektas A. Dähmelis). Miesto apylinkėse – renesansinė pilis (1559, išplėsta 1656, 1892 perstatyta), vėlyvojo renesanso stiliaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1622, perstatyta 18 a.).
Istorija
Jelenia Góros pradžia – Boleslovo III Kreivaburnio 1108–11 pastatydinta pilis. 1288 jau turėjo miesto teises (nuo 13 a. vadintas Hirschbergu). Nuo 14 a. pabaigos priklausė Čekijai, nuo 1526 Habsburgų imperijai. Viduriniais amžiais amatų ir prekybos centras, garsėjo batistu ir kitais audiniais.
18 a. pirmoje pusėje čia įsteigta viena pirmųjų Silezijoje gelumbės audimo manufaktūrų. 1742 atiteko Prūsijos karalystei, prarado ekonominę svarbą.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje imta sparčiai plėtoti pramonę (cemento, porceliano fabrikai). Per II pasaulinį karą buvo kelios koncentracijos stovyklos. 1945 miestas perduotas Lenkijai, pavadintas dabartiniu vardu.
1973–76 išplėsta Jelenia Góros teritorija. 1975–98 vaivadijos, 1945–75 apskrities centras.
2271
-Hirschberg