Joan Miró
Miró Joan (Žoanas Mirò) 1893 04 20Montroig (prie Barselonos) 1983 12 25Palma de Mallorca, ispanų tapytojas, grafikas, skulptorius. 1907–10 mokėsi Barselonos taikomųjų ir vaizduojamųjų menų mokykloje, 1912–15 – F. Galí dailės mokykloje Barselonoje.
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu (iki 1920) nutapė natiurmortų, peizažų, portretų, kuriems įtakos turėjo kubizmo, fovizmo, P. Cézanne’o tapyba, katalonų tradicinė dailė (Natiurmortas su rože 1916, Prado kaimas, E. C. Ricart’o portretas, abu 1917). 1920–40 gyveno Prancūzijoje, bendravo su A. Massonu, kitais prancūzų siurrealistais (siurrealizmas). 1923 J. Miró sukūrė pirmuosius siurrealistinius kūrinius (Suartas laukas, Kataloniškas peizažas), kūryboje plačiai taikė automatizmą, 1925 dalyvavo pirmojoje siurrealistų parodoje (nors grupei oficialiai nepriklausė). Šio laikotarpio J. Miró kūriniams būdinga deformuotų biomorfinių pavidalų ir abstrakčių formų kompozicijos, naudojamos pagrindinės spalvos, fantazijos, sapno motyvai, erotinė simbolika, ryšku primityviosios dailės įtaka (Arlekino karnavalas 1925, ciklas Olandiškas interjeras 1928). Naudojo koliažo techniką (Koliažas 1929, Piešinys – koliažas su skrybėle 1933).
5 dešimtmetyje J. Miró kūryboje atsirado mėgstami vaizdavimo objektai: moteris, paukštis, saulė, mėnulis, žvaigždės (ciklas Žvaigždynai 1941, Moteris, paukštis, žvaigždės 1942, Figūra prieš saulę 1968). Vėlyviesiems kūriniams būdinga metaforiškumas, apibendrinimas, polinkis į abstrakciją, kūryboje išsiskiria dvi kryptys: impulsyvi, gestiška (1968‑ųjų gegužė 1973) ir reflektyvi (ciklas Mėlyna 1961, Mėlynės auksas 1967). Nuo 4 dešimtmečio daugiausia litografijos ir medžio raižinio technika kūrė afišas savo parodoms, sporto renginiams (1982 Pasaulio futbolo čempionato plakatas), socialinės ir politinės tematikos plakatus (UNESCO. Žmogaus teisės 1974), estampus (Abstrakti kompozicija 1975), sukūrė grafikos lakštų rinkinių (Barselonos ciklas 1939–45), logotipų ir prekės ženklų (Ispanijos logotipas 1983), iliustravo knygų (T. Tzara Kalbėjimas sau / Parler seul 1950). Grafikos kūriniams būdinga ryškios pagrindinės spalvos, organinių ir geometrinių formų kompozicijos.
J. Miró. Arlekino karnavalas (aliejus, 1924–25, Buffalo AKG meno muziejus, © LATGA / ADAGP, 2020)
Kūrė trimačius kūrinius: reljefus (Reljefinė konstrukcija 1930), objektus (Figūra su skėčiu 1931), nuo 5 dešimtmečio – skulptūras iš bronzos; jas spalvino, naudojo rastus daiktus (Saulės paukštis 1949, Moteris ir paukštis 1969). J. Miró sukūrė monumentalių bronzinių skulptūrų (Įsimylėjėliai, žaidžiantys su migdolo žiedais Paryžiuje, 1978, Moteris ir paukštis Joano Miró parke Barselonoje, 1982), keraminių mozaikų visuomeniniams pastatams (Saulės siena ir Mėnulio siena UNESCO būstinėje Paryžiuje, 1958), scenovaizdžių ir kostiumų baletams (S. Diagilevo Rusų baleto trupės spektakliui Romeo ir Džuljeta 1926, su M. Ernstu). Už grafikos kūrinius pelnė Venecijos bienalės Didįjį prizą (1954).
1975 atidarytas J. Miró fondas Barselonoje, 1993 – kultūros ir meno centras Pilaros ir Joano Miró fundacija Palma de Mallorcoje.
452