Johann Friedrich Herbart

Herbart Johann Friedrich (Johanas Frydrichas Hebartas) 1776 05 04Oldenburg 1841 08 17Göttingen, vokiečių filosofas, edukologas.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

Baigė Jenos universitetą. 1805–09 ir nuo 1833 dėstė filosofiją Göttingeno universitete.

Filosofijos bruožai

Rėmėsi J. H. Pestalozzi ir I. Kanto idėjomis. Αnalizavo patyrimą. Skyrė teorinę ir praktinę filosofiją. Teorinę filosofiją sudaro psichologija ir metafizika.

Psichologija ir metafizika

Psichologijos tikslas, pasak J. F. Herbarto, aiškinti žmogaus savimonę. Tyrė ego subjekto ir ego objekto identitetą bei mąstymo prieštaravimų išsprendimo galimybes. Teigė, kad visi mentaliniai fenomenai kyla iš elementarių idėjų sąveikos. Būties pagrindu laikė realùs – amžinas, nekintamas dvasines ir nepažinias esmes. Visi psichiniai reiškiniai kylantys iš sielos, ji – tobuliausias realas. Metafiziką skirstė į ontologiją ir sinekologiją. Ontologija turinti apibrėžti tikrąsias būties charakteristikas, o sinekologija – metafizinius jos pasireiškimus laike ir erdvėje.

Johann Friedrich Herbart (raižinys, Austrijos nacionalinė biblioteka Vienoje)

Etika ir ugdymo teorija

J. F. Herbarto praktinę filosofiją sudaranti etika ir ugdymo teorija. Etikoje tyrė proto įtaką savimonei, pabrėžė geros valios įžvalgos, tobulumo, palankumo, teisingumo ir nešališkumo idėjas.

Ugdymo užduotis, anot J. F. Herbarto, sukurti vaikui sąlygas siekti įžvalgos, stiprinti valią ir nukreipti ją sekti savo įžvalgomis. Pirminis ugdymo tikslas esantis dorovinis ugdymas. J. F. Herbartas teigė, kad geras charakteris formuojamas žiniomis, o blogas – netinkamais (nepagrįstais psichologija ir etika) ugdymo metodais. Etika be edukacinės teorijos esanti neveiksminga, nes dorovė yra nerealizuojama, o edukacinė teorija be etikos neturi tikslo.

Estetika

Estetiką, anot J. F. Herbarto, sudaro grožio (estetika siauresne prasme) ir dorovės mokslas. Šalia loginių ir metafizinių patyrime glūdinti ir trečia grupė sąvokų, turinčių teigiamą arba neigiamą vertę. Ši estetinė vertė yra objektyvi, nesusijusi su naudingumu (valios siekiniais) ar subjektyviu malonumu, gaunamu iš įspūdžių. Estetinę vertę, pasak jo, turi objektus lemiantys santykiai – tai, kas estetiškai patinka ar nepatinka, yra ne objekto turinys, o jo forma.

Įtaka

J. F. Herbarto idėjos turėjo įtakos sąmonės tyrimams 19 amžiuje. Jo teorija rėmėsi G. T. Fechneris (pojūčių slenksčio matavimų tyrimai), S. Freudas (pasąmonės koncepcija).

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Bendroji pedagogika, kildinama iš ugdymo tikslo (Allgemeine Pädagogik aus dem Zwecke der Erziehung abgeleitet 1806), Filosofijos įvado vadovėlis (Lehrbuch zur Einleitung in die Philosophie 1814), Psichologija kaip mokslas (Psychologie als Wissenschaft 2 t. 1824–25).

3058