Herder Johann Gottfried (Johanas Gotfrydas Hederis) 1744 08 25Mohrungen (dab. Morąg, Varmijos Mozūrų vaivadija) 1803 12 18Weimar, vokiečių rašytojas, filosofas. Svarbiausias Audros ir veržimosi teoretikas.
Johann Gottfried Herder
1762–64 Karaliaučiaus universitete studijavo mediciną, vėliau teologiją ir filosofiją; klausė I. Kanto paskaitų, buvo veikiamas J. G. Hamanno. 1764–69 Rygoje dirbo mokytoju, evangelikų liuteronų kunigu. Knyga Mano kelionės 1769 metais dienoraštis (Journal meiner Reise im Jahre 1769) laikoma vienu programinių Audros ir veržimosi dokumentų. 1770 Strasbūre susitiko su J. W. Goethe, jam tarpininkaujant 1776 J. G. Herderis persikėlė į Weimarą, buvo rūmų pamokslininkas ir Weimaro kunigaikštystės generalinis superintendentas. 1788–89 lankėsi Italijoje. Bendravo su F. Schilleriu, C. M. Wielandu, F. G. Klopstocku, Jeanu Pauliu.
Literatūros mokslo veikalai
Parašė literatūros mokslo veikalus Fragmentai apie naująją vokiečių literatūrą (Über die neuere deutsche Literatur. Fragmente 3 t. 1767), Kritikos miškai, arba Pastebėjimai apie grožio prigimtį ir poveikį (Kritische Wälder oder Betrachtungen, die Wissenschaft und Kunst des Schönen betreffend 3 t. 1769). Esė apie W. Shakespeare’ą (Shakespeare 1773) suabejojo Aristotelio poetikos teiginių universalumu ir jų taikymo W. Shakespeare’o teatrui prasmingumu, polemizavo su prancūzų klasicizmo dramaturgais; W. Shakespeare’ą J. G. Herderis apibūdino kaip didį tautos poetą ir genijų, teigė, kad kiekvienas tikras menas turi būti ir tautinis, ir universalus. Poetams siūlė originalumo ieškoti folklore. Veikale Ištrauka iš susirašinėjimo apie Osianą ir senųjų tautų dainas (Auszug aus einem Briefwechsel über Ossian ind die Lieder alter Völker 1773) išdėstė savo požiūrį į folklorą. Rinko įvairių tautų liaudies dainas, vertė į vokiečių kalbą (rinkinys Tautų dainos / Volkslieder 1778–79, antrasis leidimas Tautų balsai dainose / Stimmen der Völker in Liedern 1807; rinkinyje paskelbtos aštuonios lietuvių liaudies dainos). Parašė dramų, legendų.
2959
Filosofijos veikalai
Svarbiausiame filosofijos veikale Idėjos apie žmonijos istorijos filosofiją (Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit 4 d. 1784–91) iškėlė istorijos svarbą kalbai ir menui, siekė parodyti, kad gamta ir žmonijos istorija paklūsta tiems patiems dėsniams, pabrėžė, kad žmonija privalanti siekti humaniškumo. Derindamas 18 amžiaus gamtamokslinius ir filosofinius tyrimus suformulavo idėją apie pasaulio, kaip vientiso skirtingų lygių (negyvosios ir gyvosios gamtos, visuomenės gyvenimo ir žmonijos istorijos) organizmo, raidą. Veikale Traktatas apie kalbos kilmę (Abhandlung über den Ursprung der Sprache 1772) teigė, kad kalba yra žmogaus proto kūrinys. Buvo vienas pirmųjų filosofų, identifikuojančių protą su gebėjimu vartoti kalbą. Pasak J. G. Herderio, žmogus yra būtybė, turinti dvasią ar vitalinę jėgą, mąstanti, siekianti ir trokštanti. Kritikavo I. Kanto estetiką (Grynojo proto kritikos metakritika / Metakritik zur Kritik der reinen Vernunft 1799, Kaligonė / Kalligone 1800). Estetikoje gynė tautinės poezijos vertę, teksto istoriškumo supratimo būtinumą. Plėtojo idėjas apie tautinį charakterį, išreikštą kalboje ir literatūroje, teigė, kad tautos kultūra turi savitą dvasią, kuri yra jos religijos ir kalbos dalis. J. G. Herderio filosofija turėjo įtakos vokiečių romantizmui ir idealizmui, istorizmo ir tautinės savimonės idėjų raidai.
3058
P: Johanas Gotfridas Herderis / Poetika ir literatūros estetika Vilnius 1978. L: A. Šešplaukis J. G. Herderis ir baltų tautos Vilnius 1995; W. Dietze Johann Gottfried Herder. Abriß seines Lebens und Schaffens Berlin u.a. 1980; J. Radeck Johann Gottfried Herder. Leben und Wirken Hamburg 1996.