Johann Gottlieb Fichte

Fichte Johann Gottlieb (Johanas Gotlybas Fchtė) 1762 05 19Rammenau (prie Dresdeno) 1814 01 29Berlynas, vokiečių filosofas.

Gyvenimo faktai

Studijavo teologiją, filosofiją, teisę Jenos (nuo 1780) ir Leipcigo (1781–84) universitetuose. 1791 lankėsi Karaliaučiuje, bendravo su I. Kantu. 1794–99 dėstė Jenos universitete; nepagrįstai apkaltintas ateizmo idėjų skleidimu atleistas. Nuo 1800 dėstė Berlyne (1806 – Karaliaučiaus universitete), vienas Frydricho Vilhelmo universiteto kūrėjų (1810 išrinktas pirmuoju rektoriumi). Dalyvavo kovose prieš Napoleoną I, skelbė nacionalistines idėjas (knyga Kalbos vokiečių tautai / Reden an die deutsche Nation 1808).

Johann Gottlieb Fichte (dailininkas Heinrich Plähr, aliejus, apie 1800)

Svarbiausi veikalai ir idėjos

Rėmėsi I. Kanto filosofija, bet neigė jo tezę, kad žmogus negali pažinti savaiminės tikrovės (daiktas pats savaime).

Pasak J. G. Fichteʼs, filosofijoje svarbiausia subjektas – aš (knyga Žmogaus paskirtis / Die Bestimmung des Menschen 1800, lietuvių kalba 1982). Absoliutųjį aš (traktavo kaip bendrybę) formuoja mąstymas ir valia. Praktinis protas lemia kūrybinę veiklą, todėl žmogus kuria pats save. Savarankiškumas ir pareigų laikymasis laisva valia garantuoja žmogui laimę ir laisvę, kurią jis privalo apriboti, kad netrukdytų kito laisvei (knyga Dorovės teorijos sistema / Das System der Sittenlehre 2 d. 1797–98).

J. G. Fichteʼs manymu, teisė turi nagrinėti išorinius žmonių santykius (knyga Prigimtinės teisės pagrindai / Grundlage des Naturrechts 1796). Teisiniams santykiams įgyvendinti reikalingas bendruomeninis valstybingumas.

Kiti veikalai

Kiti veikalai: Bendrosios mokslo teorijos pagrindai (Grundlage der gesammten Wissenschaftslehre 1794), Pagrindiniai šiuolaikinės epochos bruožai (Die Grundzüge des gegenwärtigen Zeitalters 1806).

Įtaka

J. G. Fichteʼs filosofija turėjo įtakos G. W. F. Hegeliui, M. Weberiui, J.‑P. Sartre’ui.

384