Bluntschli Johann Kaspar (Johanas Kasparas Bliùntšlis) 1808 03 07Ciurichas 1881 10 21Karlsruhe, Šveicarijos teisininkas ir politikas. Konservatorius. Teisės dr. (1829). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1868), Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos užsienio narys (1875).
Išsilavinimas ir akademinė veikla
Baigęs mokyklą studijavo Ciuricho politechnikos institute (teisę), 1827–29 – Berlyno Humboldtų universitete ir Bonos universitete. 1830 dirbo Ciuricho apygardos teisme teisininku, vėliau – Vyriausybės vidaus reikalų komisijos sekretoriumi. 1833–48 dėstė Ciuricho universitete (1844–45 rektorius), 1848–61 Miuncheno universitete, nuo 1861 Heidelbergo universitete; profesorius (1840). Su kitais įsteigė Tarptautinės teisės institutą (1875–77 prezidentas).
Politinė veikla
1837–47 Ciuricho didžiosios tarybos narys (nuo 1844 prezidentas; veiklą nutraukė nesutapus politinėms pažiūroms su daugumos narių), Sonderbundui pralaimėjus karą pasitraukė į Vokietiją, kur jo pozicija tapo liberalesnė. Sukūrė etinę hėgelišką valstybės teoriją (turėjo didelę įtaką Vokietijos ir Amerikos liberalams). 1861–68, 1869–70 ir 1879–80 buvo Badeno kunigaikštystės susirinkimo Pirmųjų rūmų, 1873–76 – Antrųjų rūmų narys. Nuo 1864 priklausė Heidelbergo masonų ložei Ruprechtas po penkiomis rožėmis (Ruprecht zu den fünf Rosen). Nuo 1868 Vokietijos muitų parlamento narys.
Johann Kaspar Bluntschli (Ciuricho centrinė biblioteka)
Johann Kaspar Bluntschli (Ciuricho centrinė biblioteka)
Mokslinė veikla
Tyrė valstybės teoriją, civilinę, valstybinę (konstitucinę) ir tarptautinę teisę. Organinės valstybės teorijos, kuri visuomenės organizmą lygino su žmogaus, šalininkas. J.‑A. de Gobineu darbai suformavo jo požiūrį į rasių teoriją.
Savo veikaluose rašė apie būtinų federalinių reformų pagrindus, didėjantį šveicarų radikalizmą. Nagrinėjo autorių teisių problemas, vienas pirmųjų prigimtinę teisę grindė autoriaus teise nuspręsti dėl savo kūrinio publikavimo. Parengė Ciuricho kantono privatinės teisės kodeksą (Privatrechtliches Gesetzbuch für den Kanton Zürich, 1854–56), kuris sulaukė pripažinimo daugelyje šalių (ypač dalis apie sutarčių teisę), juo buvo remiamasi rengiant 1907 Šveicarijos civilinį kodeksą. J. K. Bluntschlis tarptautinės teisės pobūdį aiškino kitaip nei dauguma jo amžininkų, nusigręždamas nuo F. C. von Savigny teorijų jis siekė įveikti prigimtinės teisės (prigimtinės teisės teorija) ir pozityviosios teisės priešpriešą. Tarptautinės teisės tema parašytos knygos tapo tarptautinės viešosios teisės pagrindiniais šaltiniais, paskatino kodifikuoti karo teisę (tai padaryta 1899 ir 1907 Hagos taikos konferencijose).
namas Heidelberge šalia Šv. Petro bažnyčios, kur 1868–81 su šeima gyveno Johanas Kasparas Bluntschlis
Knygos
Parašė knygas Apie Ciuricho miesto konstituciją (Über die Verfassung der Stadt Zürich 1830), Tauta ir suverenas (Das Volk und der Souverän 1831), Bendroji konstitucinė teisė remiantis istorija (Allgemeines Staatsrecht geschichtlich begründet 1852, papildytas leidimas 51875), Vadinamasis rašytinis turtas. Autoriaus teisė. Kritinė Vokietijos teisės aktų ir jurisprudencijos apžvalga (Das sogenannte Schrifteigenthum. Das Autorrecht. Kritische Ueberschau der deutschen Gesetzgebung und Rechtswissenschaft 1853), Šiuolaikinė civilizuotų valstybių karo teisė (Das moderne Kriegsrecht der civilisirten Staaten 1866), Šiuolaikinė civilizuotų valstybių tarptautinė teisė, pristatoma kaip teisinė knyga (Das moderne Völkerrecht der Civilisirten Staaten als Rechtsbuch dargestellt 1868), Vokiečių valstybinis žodynas (Deutsches Staatswörterbuch, su Karlu Ludwigu Theodoru Brateriu, 12 tomų 1857–70), Teisė grobti karo metu ir ypač teisė grobti jūroje (Das Beuterecht im Krieg und das Seebeuterecht insbesondere 1878), Vokietijos valstybės teorija ir šiandieninis valstybių pasaulis (Deutsche Staatslehre und die heutige Staatenwelt 1880).