Johno Franklino portretas
Franklin John (Džonas Fránklinas) 1786 04 16Spilsby (Linkolnšyro grafystė) 1847 06 11prie Karaliaus Vilhelmo salos, anglų jūrininkas, keliautojas, Arkties tyrėjas. Kontradmirolas. Seras (1829). Vadovavo arktinėms ekspedicijoms. 1836–43 buvo Tasmanijos gubernatorius.
Ekspedicijos
1801–03 dalyvavo M. Flinderso vadovaujamoje ekspedicijoje į Australiją (vykdė hidrografinius tyrimus). 1819–22 keliavo sausuma Kanados šiaurinėmis teritorijomis – nuo Hudsono įlankos (Nelsono upės žiočių) pro Athabascos ir Didįjį Vergų ežerą iki Coppermine’o žiočių (Arkties vandenynas), iš ten plaukė į rytus palei krantus iki Kento pusiasalio; atrado Coronationo ir Bathursto įlankas.
Per 1825–27 ekspediciją nuplaukė Mackenzie’o upe į jos žiotis, tyrė deltą, pasuko Beauforto jūra į vakarus, pasiekė Beechey Pointą (Aliaskos krante); kiti jo ekspedicijos dalyviai nuplaukė į rytus iki Coppermine’o žiočių, atrado Franklino įlanką, Parry’io pusiasalį. Abi keliones J. Franklinas aprašė.
1845 dviem laivais (Erebus ir Terror) su 129 žmonių įgula išplaukė (į šiaurę nuo Baffino Žemės) ieškoti Šiaurės vakarų jūrų kelio į Ramųjį vandenyną. Peržiemojęs Barrow sąsiauryje nuplaukė prie Karaliaus Vilhelmo salos; ten laivai įšalo tarp ledų ir ekspedicija praleido dar 2 žiemas. J. Franklinas ir 23 ekspedicijos dalyviai mirė, likusieji 1848 04 paliko laivus ir pėsti iškeliavo pietų link; visi žuvo.
1848–49 buvo surengta apie 40 gelbėjimo ekspedicijų; jos nerado J. Franklino laivų, tačiau daug prisidėjo prie Kanados Arktinio salyno tyrimų. J. Franklino ekspedicijos liekanų ir užrašus 1859 rado F. L. McClintockas. 2014 aptiktos nuskendusio Erebuso, 2016 – Terroro (į pietus nuo Karaliaus Vilhelmo salos) liekanos.
Atminimo įamžinimas
Johno Franklino vardu pavadintas sąsiauris, kalnagūbris, įlanka Šiaurės Kanadoje.
2764