John Richard Hicks

Hicks John Richard (Džonas Ričardas Hksas) 1904 04 08Leamington (Vorikšyro grafystė) 1989 05 20Blockley (Glosteršyro grafystė), anglų ekonomistas. Seras (1964).

Išsilavinimas ir darbinė veikla

Baigęs Oksfordo universitetą 1926–1935 dėstė Londono ekonomikos mokykloje, 1935–1938 Kembridžo, 1938–1946 Mančesterio, 1946–1965 Oksfordo universitete; profesorius (1938).

Mokslinė veikla, knygos

Vienas žymiausių neokeinsizmo atstovų. Plėtojo bendrosios pusiausvyros, ekonominio augimo, ekonominio ciklo, paklausos, gerovės ekonomikos, pinigų, mokesčių ir kitas teorijas, nagrinėjo ekonominės politikos, tarptautinės prekybos, besivystančių šalių problemas. Veikale Darbo užmokesčio teorija (The Theory of Wages 1932) nagrinėjo darbo rinkos funkcionavimo ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą netobulosios konkurencijos sąlygomis, darbo užmokesčio analizei pritaikė ribinio produktyvumo koncepciją. Iškėlė darbo pakeitimo kapitalu galimybės idėją, apibūdino neutralią technologinę pažangą. Straipsnyje Misteris Keynesas ir „klasikai“ (Mr Keynes and the „Classics“, žurnale Econometrica 1937) pateikė neoklasikinės sintezės teoriją (IS‑LM modelis).

John Richard Hicks

Svarbiausiame veikale Vertė ir kapitalas (Value and Capital 1939) išplėtojo M. E. L. Walraso ir V. Pareto bendrosios pusiausvyros teoriją, apibūdino ekonomikos stabilumą lemiančias sąlygas, nestabilumo priežastis. Veikale Įnašas į verslo ciklo teoriją (A Contribution to the Theory of Trade Cycle 1950) pateikė ekonominio ciklo formalizuotą modelį, vienijantį akceleratoriaus koncepciją, lagų, J. M. Keyneso multiplikatoriaus, H. R. F. Harrodo ekonominio augimo ir ekonominės sistemos nestabilumo idėjas. Ekonominį ciklą traktavo kaip nukrypimų nuo ūkio plėtros pusiausvyros visumą, išskyrė keturias jo fazes.

Kiti veikalai: Paklausos teorijos peržiūrėjimas (A Revision of Demand Theory 1956), Pasaulio ekonomikos apybraižos (Essays in World Economics 1959), Kapitalas ir augimas (Capital and Growth 1965), Ekonominės istorijos teorija (A Theory of Economic History 1969), Keyneso ekonominės teorijos krizė (The Crisis in Keynesian Economics 1975), Ekonomikos priežastingumas (Causality in Economics 1979), Ekonominės teorijos rinktinės apybraižos (Collected Essays on Economic Theory 3 tomai 1981–1983).

Apdovanojimai

Nobelio ekonomikos premija (1972, su K. J. Arrow).