John Stuart Mill
Mill John Stuart (Džonas Stiuartas Mlis) 1806 05 20Londonas 1873 05 08Avinjonas, anglų filosofas pozityvistas, ekonomistas, logikas, sociologas. J. Millio sūnus.
Biografija
Mokėsi namuose. 1823–58 Didžiosios Britanijos Ost Indijos bendrovės revizorius. Kartu su J. Benthamu 1823 įkūrė Utilitaristų draugiją. 1835–40 žurnalo Westminster Review redaktorius. 1865–68 Bendruomenių Rūmų narys ir Šventojo Andriejaus universiteto rektorius.
Filosofinės ir socialinės pažiūros
Utilitarizmo atstovas. Vienas įtakingiausių 19 a. liberalizmo teoretikų. Filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos J. Benthamo, G. Berkeley, A. Comte’o, D. Hume’o idėjos. Reikalavo iš valstybės tarnauti žmonėms ir nevaržyti individualios veiklos laisvės, išskyrus atvejus, kai pažeidžiamos kitų žmonių teisės. Teigė, kad gyvendami visuomenėje žmonės atsižvelgia į kitų interesus ir taip riboja savo egoizmą. Pritarė socialinėms reformoms, švietimo sistemos ir profesinių sąjungų plėtrai. Tiesos kriterijumi laikė patyrimą (vienintelį žinių šaltinį), objektyvios realybės faktų pažinimą. Etikoje reikalavo empiriškai pagrįsti dorovės principus. Plėtodamas J. Benthamo utilitaristinę etiką teigė, kad elgesio dorumą lemia jo teikiamas naudingumas ir pasitenkinimas (ne tik egoistinis, bet ir altruistinis). Vienas pirmųjų pritarė balsavimo teisės suteikimui moterims ir lyčių lygybei.
„Logikos sistema“
Knygoje Logikos sistema (System of Logic 2 tomai 1843) tapatino logiką su įrodinėjimo teorija, sukūrė indukcinės logikos sistemą, kurią aiškino kaip bendrąją mokslinių faktų apibendrinimo ir išvadų pagrindimo metodologiją. Naujų žinių gavimo svarbiausiu metodu laikė indukciją, suteikiančią tikėtinas išvadas, todėl žinios yra tikėtino pobūdžio.
„Politinės ekonomijos pagrindai“
Knygoje Politinės ekonomijos pagrindai (Principles of Political Economy 2 tomai 1848) politinės ekonomijos dėsnius skirstė į gamybos dėsnius, nepriklausančius nuo žmonių valios, ir paskirstymo dėsnius, kuriuos nulemia valdančiųjų visuomenės sluoksnių norai. Ekonominės elgsenos paskatomis laikė ne tik asmeninę naudą, bet ir visuomenėje susiformavusius papročius, žmonių įpročius. Kritikavo samdomuoju darbu pagrįstą ekonomikos organizavimą, siūlė vietoj jo plėtoti kooperaciją, visų pirma žemės ūkyje. Reikalavo mažinti turtinę nelygybę dideliais mokesčiais apmokestinant pajamas, gautas ne iš darbinės veiklos (įskaitant turto paveldėjimą), ir taip sustabdyti kapitalo kaupimą ir industrializaciją, sukurti visuomenę, kurioje žmonės turėtų daugiau laisvalaikio ir jį galėtų skirti švietimui ir socialinėms problemoms spręsti.
Kitos knygos
Kiti veikalai: Apie laisvę (On Liberty 1859, lietuviškas leidimas 1995), Apmąstymai apie atstovaujamąjį valdymą (Considerations on Representative Government 1861), Utilitarizmas (Utilitarianism 1863, lietuviškas leidimas 2005), Sero Williamo Hamiltono filosofijos nagrinėjimas (Examination of Sir William Hamilton’s Philosophy), Auguste’as Comte’as ir pozityvizmas (Auguste Comte and Positivism, abi 1865), Moterų pavergimas (The Subjection of Women 1869), Trys esė apie religiją (Three Essays on Religion, išleista 1874).