Jõnas Damaskiẽtis (gr. Iōannēs Damaskēnos, lot. Ioannes Damascenus) apie 650Damaskas 749–754?, krikščionių teologas, filosofas, hagiografas, poetas. Šventasis (šventė – gruodžio 4). Rytų Bažnyčios Tėvas, Bažnyčios Mokytojas (1890). Paskutinis universalus senosios graikų Bažnyčios tėvas, atstovaujantis visuotinės Bažnyčios tradicijai.
Jonas Damaskietis (14 a. ikona)
Buvo kalifo mokesčių rinkėjas, vėliau, persekiojamas dėl krikščionybės, atsisakė tarnybos ir apie 700 apsigyveno Šv. Sabo vienuolyne prie Jeruzalės. Čia studijavo, buvo įšventintas kunigu. Parašė dogminės teologijos veikalų (dėl jų reikšmės Rytų Bažnyčioje dar vadinamas Rytų Tomu Akviniečiu). Svarbiausias veikalas – Pažinimo šaltinis (senovės graikų kalba Pēgē gnōseōs, lotyniškai Fons cognitionis; fragmentas lietuviškai 1980). Jame Jonas Damaskietis susistemino dogminius, moralinius, egzegetinius ir istorinius klausimus, pagrindė juos vadovaudamasis Aristotelio logika. Rėmėsi ankstesnių teologų veikalais, neoplatonizmo idėjas derino su krikščionybe. Teigė, kad meilė Dievui kartu su teisingumu ir dievobaimingumu yra tikroji filosofija, nes tikroji išmintis – Dievas.
Kilus ikonoklazmui gynė šventų paveikslų gerbimą, 726–730 parašė 3 poleminius veikalus (Traktatai apie šventuosius atvaizdus / Orationes pro sacris imaginibus). Juose teigė, kad šventam atvaizdui teikiama pagarba nėra absoliuti, bet priklauso nuo paveiksle vaizduojamo asmens, šventi paveikslai yra naudingi, nes jie suaktualina išganymo faktus ir šventųjų dorybes, o nemokantiems skaityti – tampa tikėjimo knygomis. Parašė homilijų, tarp jų ir mariologinių (3 homilijos Apie užmigimą / Eis tēn koimēsin), jose Švč. Mergelę Mariją vadino Dievo Gimdytoja, įrodinėjo, kad buvo paimta į dangų su kūnu ir siela. Parašė Biblijos komentarų, apologetinių traktatų, nukreiptų prieš monofizitus, monoteletus, manichėjus, liturginių giesmių, himnų, t. p. jam priskiriamas dogmatikas.
908