Dùnsas Škòtas Jonas (Joannes Duns Scotus) apie 1266Maxton (Škotija) 1308 11 08Köln, filosofas scholastas, teologas. Dr. Palaimintasis (beatifikuotas 1993, šventė Katalikų bažnyčioje – lapkričio 8, Stačiatikių bažnyčioje – kovo 20). Dr. (1305). Pranciškonas (1281). Įšventintas kunigu 1291.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1288–93 studijavo teologiją Oksfordo, 1293–96 – Paryžiaus universitete. Dėstė Kembridžo ir Oksfordo (1297–1301), Paryžiaus (1302–07, su pertrauka 1303) universitetuose, Kölne (nuo 1307).
Filosofinės ir teologinės idėjos
Esmine ir išimtine Dievo savybe laikė begalybiškumą. Kitaip nei Tomas Akvinietis, J. Dunsas Škotas begalybę suprato teigiama prasme – kaip tobulumą. Dievo esybės tobulumas reiškia atskirų jo savybių tobulumą, pvz., Dievo gerumas t. p. yra tobulas (begalinis).
Metafizika
Pasak J. Dunso Škoto, metafizikos objektas yra būtis savaime, todėl metafizika yra autonomiškas mokslas. Teigė, kad Averojaus idėjos gali sukelti klaidingą įspūdį, jog metafizika yra pavaldi fizikai ar nuo jos priklausoma, nors metafizika pateikia daugiau ir geresnių argumentų Dievo buvimui pagrįsti nei fizika, be to, kai kurios Aristotelio fizikos idėjos nėra savaime akivaizdžios. Pritarė Aristoteliui, kad egzistuoja pirmoji materija (Tomas Akvinietis ją neigė), bet nepritarė, kad visos substancijos būtinai susideda iš materijos ir formos, teigė, kad tam tikros būtybės (pvz., žmogus) gali turėti daugiau nei vieną formą.
Epistemologija
Epistemologijoje kritikavo skeptikus ir teigusius, kad tikras žinojimas pasiekiamas tik Dievo pagalba (Henriko Gentiečio iliuminatyvizmas). Kritikavo Aristotelio ir Tomo Akviniečio idėjas apie protą. Laikėsi tarpinės nuomonės tarp aktyvaus (Augustino) ir pasyvaus (Aristotelio) proto sampratos – pažįstant ir kuriant sąvokas protas ir objektas sąveikauja. Pripažino žmogų turint intuicijos galių, nelaikė jų menkesnėmis už abstraktų protą.
Nagrinėjo tikėjimo ir žinojimo santykį. Pabrėžė tiesioginį Dievo buvimo suvokimą. Augustinizmo ir tomizmo šalininkų ginče palaikė voliuntarizmą. Manė, kad žmogaus noras ir valia skatina pažinimą. Valioje (o ne prote) glūdi palaimos šaltinis; valia būdinga ir Dievui. Skyrė valią kaip natūralų polinkį ir unikalią laisvąją valią, kuri nepaklūsta gamtos dėsniams. Kėlė didelius reikalavimus mokslo įrodymams (sielos nemirtingumą laikė moksliškai neįrodomu dalyku), manė, kad mokslo sąvokos turi būti vienareikšmės. Ginčuose apie mokslą ir tikėjimą bandė skirti filosofiją nuo teologijos.
Jonas Dunsas Škotas (dailininkai Justus van Gent, Pedro Berruguete, aliejus, apie 1475, Marchės nacionalinė galerija Urbino)
J. Dunsas Škotas iškėlė idėją apie žmogaus kalbėjimo ir mąstymo reikšmę. Anot jo, tai sudaro žmogaus būties esmę.
Išanalizavęs tradicinius Dievo buvimo įrodymus J. Dunsas Škotas teigė, kad žmogui reikalingas apreiškimas. Tada žmogus suvokia tai, kas nepasiekiama protu. Metafizika nagrinėja abstrakčią Dievo sąvoką, o teologija – konkrečią.
Etika
Kūrinija kyla iš Dievo valios, kuri nustato ir moralinę tvarką. Žmogaus būtis visiškai įprasminama Dievo meilėje, žmogaus veiksmai geri, kai jie daromi iš meilės Dievui. Anot J. Dunso Škoto, pirmųjų dviejų Dievo įsakymų galiojimas yra absoliutus, jų pakeisti negali net pats Dievas.
Logika
Logikoje suformulavo antecedento neigimo dėsnį, sakantį, kad iš klaidingo teiginio galima padaryti bet kokią išvadą (įrodyti bet kokį teiginį). Plėtojo modalinę logiką, loginės galimybės ir atsitiktinumo sampratas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Kiti logikos klausimai (Parva logicalia prieš 1295), Klausimai apie knygą „Apie sielą“ (Quaestiones super libros De anima 1298), Klausimai apie Aristotelio „Metafizikos“ knygas (Quaestiones super libros Metaphysicorum Aristotelis 1300), Lectura (3 kn. 1300–04, kn. 4 neišliko; komentarai Petro Lombardo sentencijų knygai), Oksfordo veikalas (Opus Oxoniense 1301–04, fragmentas lietuvių kalba 1980), Paryžiaus rinkiniai (Collationes parisienses 1302–07), Bet kokie klausimai (Quaestiones Quodlibetales apie 1306), Oksfordo rinkiniai (Collationes oxonienses apie 1306), Traktatas apie pagrindinį principą (Tractatus de Primo Principio).
L: E. Gilson Jean Duns Scot: Introduction à ses positions fondamentales Paris 1952; A. B. Wolter The Philosophical Theology of John Duns Scotus Ithaca–London 1990.