Sapiegà Jonas Frydrichas 1618 1664 06 03Żurawno (Lvovo sr.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos karo veikėjas. Pulkininkas (1653). Mikalojaus Sapiegos vaikaitis, Frydricho Sapiegos sūnus, Povilo Pranciškaus Sapiegos tėvas. Studijavo Krokuvos akademijoje, Italijoje. Tarnavo Prancūzijos kariuomenėje. Nuo 1647 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kavalerijos karininkas (rotmistras). Per 1648–54 ukrainiečių ir baltarusių išsivaduojamąjį karą iš Abiejų Tautų Respublikos valdžios 1648 kovėsi su kazokais ir totoriais prie Geltonųjų Vandenų (iki 1650 buvo totorių nelaisvėje; Geltonųjų Vandenų mūšis), 1651 – prie Berestečko (Berestečko mūšis). 1651–58 Slanimo seniūnas. Nuo 1652 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės lauko raštininkas, 1663 lauko etmonas.
Jono Frydricho Sapiegos portretas (aliejus, 18 a., nežinomas dailininkas, Lvovo nacionalinė meno galerija)
Per 1655–60 Šiaurės karą tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos 1655–56 buvo švedų vienas svarbiausių šalininkų. 1656 03 perėjo į Lenkijos karvedžio Stefano Czarnieckio pusę ir kartu su juo kariavo su švedais (tarp kitų miestų 1658 buvo užimta Torunė), vėliau – su rusais. 1663–64 dalyvavo Abiejų Tautų Resublikos valdovo Jono Kazimiero žygyje į Uždnieprę (dabar Ukraina). Rėmė Lenkijos karvedį (nuo 1674 buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas) Joną Sobieskį ir proprancūzišką grupuotę.
L: Polski słownik biograficzny t. 35 d. 1 Warszawa–Kraków 1994.
415