Kalvnas Jonas (pranc. Jean Cauvin) Žanas Kovènas, Calvin (Žanas Kalvènas), lot. Ioannes Calvinus) 1509 07 10Noyon (Pikardija) 1564 05 27Ženeva, Bažnyčios reformatorius, kalvinizmo pradininkas. 1523–33 Orleane, Bourge ir Paryžiuje studijavo teologiją ir teisę. M. Liuterio idėjų veikiamas 1534 tapo reformacijos šalininku. Dėl persekiojimo emigravo į Šveicariją. Bazelyje išleido savo pagrindinį teologijos veikalą Krikščionių tikėjimo išdėstymas (Institutio christianae religionis 1536); jame pirmasis iš reformacijos teologų išdėstė sisteminius protestantizmo pagrindus, pabrėžė Dievo suverenumą. Ženevoje 1536 pradėjo įgyvendinti Bažnyčios reformas, išleido Katekizmą (Instruction et confession de foy dont use en l’église de Genève) ir Tikėjimo išpažinimą (Confession de la foy, abu 1537, lotynų kalba 1538).
Jonas Kalvinas
Nustatė naują liturgijos tvarką ir griežtas bendruomenės gyvenimo taisykles. Tam pasipriešino miestiečiai, išvarė J. Kalviną iš Ženevos. 1538 apsistojęs Strasbūre dėstė biblistiką, vadovavo tikinčiųjų bendruomenei. 1540 išleido Krikščionių tikėjimo pagrindų naują redakciją. 1541 pasikeitus politinei padėčiai J. Kalvinas buvo vėl pakviestas į Ženevą; čia įgyvendino Bažnyčios reformas. Sukūrė Evangelikų Reformatų Bažnyčios struktūrą (Bažnyčios nuostatai / Ordonnances Ecclésiastiques 1541), panaikino puošnias bažnytines apeigas. Miesto tarybos palaikomas įvedė privalomą pamaldų lankymą, griežtą dorovės kontrolę viešajame gyvenime. 1559 įkūrė Ženevos akademiją, kurioje rengė protestantų dvasininkus ir misionierius visoms Europos šalims.
Jono Kalvino veikalo Krikščionių tikėjimo išdėstymas (Institutio christianae religionis 1559 leidimo pirmas puslapis)
Artimiausi J. Kalvino bendražygiai – H. Bullingeris, G. Farellis, M. Buceris. Susirašinėjo su M. Radvila Juoduoju, ragino Žygimantą Augustą priimti reformaciją.
Išvertė į prancūzų kalbą Bibliją, parašė beveik visų Biblijos knygų komentarus (dauguma išlikę). J. Kalvino raštai sudaro 59 tomus.
260