Ivens Joris (Jorisas Ìvensas), tikr. George Henri Anton 1898 11 18Nijmegen 1989 06 28Paryžius, olandų dokumentinio kino režisierius. Seras (1989). 1926 baigė Charlottenburgo universitetą (fotografiją) Berlyne; čia bendravo su avangardistais, ekspresionistais. 1927 Amsterdame su kitais įkūrė pirmąjį olandų kino klubą. 1929 ir 1932 lankėsi Rusijoje, bendravo su režisieriumi V. Pudovkinu, sukūrė dokumentinį filmą apie Magnitogorsko statybą Daina apie didvyrius / Komsomolas (Pesn o gerojach / Komsomol 1932). Pirmieji filmai daugiausia avangardistinio stiliaus; vienas garsiausių – vadinamoji miesto simfonija Lietus (Regen 1929). 4 dešimtmečio filmuose (Skurdas Borinage / Misère au Borinage, su režisieriumi H. Storcku, 1934) įsivyravo socialinė problematika, išryškėjo J. Ivenso kairiosios pažiūros. 1936–45 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, sukūrė antifašistinių filmų. Nuo 1957 gyveno Paryžiuje.
Joris Ivens
Nufilmavo daug dramatiškų politinių įvykių: Ispanijos pilietinį karą (Ispanijos žemė / Spanish Earth 1937; komentarus parašė ir skaitė E. Hemingway), nepriklausomybės kovas Kinijoje (400 milijonų / The 400 Million 1939), Indonezijoje (Indonezija šaukia / Indonesia Calling 1946), Vietname (17‑oji paralelė / Le 17e parallèle 1968), Kinijos Kultūrinę revoliuciją (Kaip Jukongas pajudino kalnus / Comment Yukong déplaça les montagnes 1976), kėlė bedarbystės, skurdo problemas (Upių daina / Das Lied der Ströme 1954). Sukūrė ir poetiškų, impresionistinės kompozicijos filmų (Sena pasitinka Paryžių / La Seine a rencontré Paris 1957, pagal J. Prévert’ą, Kanų kino festivalio prizas 1958, Kelionės dienoraštis / Carnet de viaje 1961, … Į Valparaíso / …A Valparaíso 1963). Poetiškame filme Vėjo istorija (Une histoire de vent 1988, Europos kino akademijos apdovanojimas 1989) subjektyviai apžvelgiama 20 a. istorija, gausu autobiografinių motyvų. 1956 su aktoriumi G. Philipe’u sukūrė vaidybinį filmą Tilio Ulenšpygelio nuotykiai (Les Aventures de Till L’Espiègle, pagal C. De Costerą). Nuo 7 dešimtmečio daugelį filmų kūrė su žmona režisiere M. Loridan. J. Ivenso kūryba turėjo įtakos dokumentinio kino raidai. Parašė autobiografines knygas Kino kamera ir aš (The Camera and I 1969), Jorisas Ivensas, arba Vieno žvilgsnio atsiminimai (Joris Ivens ou La Mémoire d’un regard 1982, su R. Destanque’u). Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (1988).