Mišima Jukio (Yukio Mishima, Jukio Mšima), tikr. Kimitake Hiraoka 1925 01 14Tokijas 1970 11 25Tokijas (nusižudė), japonų rašytojas. 1944–47 studijavo teisę Tokijo universitete. Protestuodamas prieš didėjančią Vakarų įtaką Japonijoje bei silpnas jos pokario valdžios institucijas įvykdė ritualinę savižudybę.
Jukio Mišima
Sukūrė romanų (Kaukės išpažintis 1949, lietuvių kalba 2004, jame gausu biografijos elementų, Meilės troškulys 1950, Uždraustos spalvos 1951, Bangų mūša 1954, pagal senovės graikų legendą Dafnis ir Chloja, Auksinė šventykla 1956, lietuvių kalba 2019, pasakojama apie jauną budistų vienuolį, kuris negalėjo susitaikyti su savo kūno netobulumu ir sudegino šventyklą, tobulo grožio simbolį, Jūrininkas, kuris išdavė jūrą 1963, Samurajų kelias 1967, tetralogija Vaisingumo jūra 4 d. 1969–71, lietuvių kalba d. 1 Pavasario sniegas 2024, apie reinkarnaciją), novelių (Patriotizmas 1960, Kritusių didvyrių balsai 1966), pjesių (rinkiniai Šešios moderniosios no pjesės 1956, Markizė de Sad 1967, lietuvių kalba pastatyta 1992, 2011) no ir kabukio teatrams, poezijos, esė.
Kūriniuose aukštino japonų tradicijas ir vertybes, prarastą samurajų dvasią, būdinga 20 amžiaus Japonijos visuomenės gyvenimo ir istorinių permainų, meno, estetikos, politinių sprendimų, grožio, seksualumo ir žiaurumo, mirties romantizavimo ir jos baimės, tradicinių vertybių ir dvasinės šiuolaikinio gyvenimo tuštumos, sielos ir kūno priešpriešos temos, ryšku europietiškojo modernizmo poetika, F. Mauriaco, J. Kavabatos įtaka. Pagal daugelį J. Mišimos kūrinių sukurta spektaklių, televizijos filmų. Lietuvių kalba dar pastatyta jo pjesė Panelė Chan (1994, 2003).