Jules Michelet

Michelet Jules (Žiulis Mišl) 1798 08 21Paryžius 1874 02 09Hyères, prancūzų istorikas. Rašytojas. Gimė neturtingo spaustuvininko šeimoje, bet gavo gerą išsilavinimą Karolio Didžiojo licėjuje. Nuo 1822 dėstė Paryžiaus Šv. Barboros licėjuje, nuo 1827 – École Normale Supérieure. Išgarsėjo 1831 išleistais veikalais Įvadas į visuotinę istoriją (Introduction à l’histoire universelle) ir Romos istorija (Histoire romaine). Nuo 1838 Collège de France profesorius. Svarbiausias veikalas Prancūzijos istorija (Histoire de France 19 tomų 1833–67). J. Micheleto dorinės ir politinės pažiūros išdėstytos knygoje Liaudis (Le Peuple 1846). 1847–53 išleistas vienas geriausių jo veikalų Prancūzijos revoliucijos istorija (Histoire de la révolution française). 1852 atsisakė prisiekti ištikimybę imperatoriui Napoleonui III, metė valstybinį darbą ir baigė rašyti Prancūzijos istoriją. Knygose Banketas (Banquet 1854), Meilė (L’Amour 1858), Moteris (La Femme 1860), Ragana (La Sorcière 1862), Žmonijos Biblija (La Bible de l’Humanité 1864) ir Mūsų sūnūs (Nos fils 1869) mėgino atrasti ir pavaizduoti jo manymu liaudžiai būdingą religinę filosofiją, kuri remiasi teisingumo ir meilės poreikiu. Sukūrė prozos kūrinių apie gamtą: Vabzdys (L’Insecte 1857), Jūra (La Mer 1861), Kalnas (La Montagne 1868).