de La Mettrie Julien Offray (Žiuljenas Ofrė de La Metr) 1709 12 25Saint-Malo 1751 11 11 Berlynas, prancūzų filosofas materialistas. Gydytojas. Prūsijos mokslų akademijos narys (1748).
Išsilavinimas ir veikla
1733–42 studijavo mediciną Leideno universitete. 1745 buvo priverstas emigruoti, gyveno Olandijoje. Nuo 1748 gyveno Berlyne, buvo Frydricho II Didžiojo gydytojas.
Idėjų ištakos
Filosofinėms pažiūroms įtakos turėjo R. Descartes’o dviejų substancijų ir J. Locke’o sensualizmo idėjos.
Materializmo filosofija
J. O. de La Mettrie teigė, kad yra tįsi, viduje aktyvi, juntanti materiali substancija. Skyrė neorganinę, augalinę ir gyvūninę (šiai priskyrė ir žmogų) materijos formas.
Mechanicizmas
Plėtojo mechanicizmą – žmogų traktavo kaip savaime judančią mašiną, kurią galima analizuoti remiantis mechanikos principais. Neigė valios laisvę.
Mąstymo samprata
Mąstymą laikė materijos sudėtingos organizacijos rezultatu, neigė jo visuotinumą – mąstanti būtybė yra tik žmogus. Teigė, kad gebėjimas mąstyti yra iš pojūčių ir atminties susidariusių vaizdinių lyginimas ir derinimas.
Etika
Etikoje pritarė hedonizmui – gėriu laikė kūniškus malonumus, egoistinį individualių poreikių tenkinimą, dorybę tapatino su savimeile.
Kitos idėjos
Iškėlė zoofitų (augalų ir gyvūnų savybių turinčių organizmų) egzistavimo hipotezę, kuri vėliau buvo patvirtinta. Teigė ateizmą – jis teikiąs žmonijai laimę, kurią iš jos atėmusi religija. Istorijos raidos svarbiausiomis priežastimis laikė švietimą ir žymių asmenybių veiksmus. Politikoje pritarė apšviestajam absoliutizmui.
Įtaka
J. O. de La Mettrie filosofija turėjo įtakos prancūzų švietėjams D. Diderot, C. A. Helvétijui, P. H. T. d’Holbachui.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Natūrali sielos istorija (Histoire naturelle l’âme 1745; cenzūros viešai sudeginta), Žmogus-mašina (L’Homme machine), Žmogus-augalas (L’Homme plante), Samprotavimai apie laimę (Discours sur le bonheur, visi 1748), Mėgavimosi menas (L’Art de jouir 1751).