Justinianas I Didysis su kariais ir kunigais (Ravennos Šv. Vitalės bažnyčios mozaika, 547)
Justinianas I Didysis
Justiniãnas I Didỹsis (lot. Flavius Justinianus), tikr. vardai Petrus Sabbatius 483 05 11Taureziumas (Ilyrija) 565 11 14Konstantinopolis (dabar Stambulas), Bizantijos imperatorius (527–565). Rytų Romos imperijos imperatoriaus Justino I (518–527) sūnėnas. Iškilo dėdės remiamas, 527 04 tapo imperatoriumi bendravaldžiu, dėdei 527 08 mirus – imperatoriumi. 532 su Persijos karaliumi sudarė taiką ir pradėjo atkariauti per barbarų antplūdį prarastas Romos imperijos žemes.
Justinianas I Didysis su kariais ir kunigais (Ravennos Šv. Vitalės bažnyčios mozaikos fragmentas, 547)
Justiniano I Didžiojo moneta
Justiniano karvedys Belisarijas Šiaurės Afrikoje 533–534 nukariavo vandalų karalystę, 536–555 bizantiečiai nugalėjo gotus ir prijungė Italiją, Sardiniją, Siciliją ir Pietryčių Ispaniją. Iki Justiniano I Didžiojo mirties neatkariauta liko tik Galija ir Šiaurės vakarų Ispanija. 529 numalšino Nikos maištą, kilusį per cirko lenktynes (Belisarijo kariai išžudė 30 000 žmonių, kai maištininkai dviem dienoms buvo nuvertę Justinianą I Didįjį ir imperatoriumi paskelbę Hipatijų). Justinianui I Didžiajam nepavyko sustabdyti slavų veržimosi į Balkanus, dalis jų čia apsigyveno.
529 Justinianas I Didysis uždarė Atėnų akademiją. Centralizavo ir supaprastino imperijos valdymą, perorganizavo finansus, sustiprino kariuomenę ir laivyną, įvedė valstybinę amatų ir prekybos kontrolę, pajungė Bažnyčią valstybei. Valdant Justinianui I Didžiajam pastatytas Bizantijos architektūros šedevras – Šv. Sofijos soboras. 529 jo pavedimu išleistas Bizantijos civilinės teisės sąvadas – Justiniano kodeksas.
Šv. Sofijos soboras Stambule
Justinianas I Didysis (kairėje) ir Konstantinas I prie Dievo Motinos sosto (Stambulo Šv. Sofijos soboro mozaika, 10 a.)
180