Kangs (Kangxi) 1654 05 04Pekinas 1722 12 20Pekinas, Kinijos imperatorius (1662–1722). Vienas žymiausių Kinijos valdovų. Čingų dinastijos. Imperatoriaus Šundži sūnus. Už mažametį Kangsi iki 1667 valdė regentai.
Vidaus politika
Vykdė nuosaikią mokesčių politiką, plėtojo užsienio prekybą (įkūrė 4 uostus). 1677 buvo nuslopinti gyventojų sukilimai Fudziano ir Guangdongo provincijose, 1681 – Junnano provincijoje; numalšintas gyventojų pasipriešinimas Vidurio Mongolijoje. 1692 03 įsakais leido šalyje skleisti krikščionybę (Kinijoje krikščionybės plėtra buvo uždrausta 1665), 1699 ir 1717 įsakais apribojo misionierių veiklą. Puoselėjo kinų kalbą ir kultūrą, šia kalba ir kultūra skatino domėtis šalies visuomenę; imperatoriaus įsakymu buvo pradėtas sudaryti iki tol didžiausias Kinijoje hieroglifų žodynas.
Kangsi (18 a. pirma pusė, dailininkas nežinomas, Rūmų muziejus Pekine)
Domėjosi Vakarų valstybių pasiekimais, rūpinosi šalies mokslu. Kangsi valdymo laikotarpiu plėtojant ekonomiką, karybą, kultūrą ir mokslą prisidėjo jėzuitai (jie buvo šių sričių imperatoriaus patarėjai); Kinijos kariuomenė jėzuitų pagalba pradėjo naudoti artileriją.
Užsienio politika
Kangsi valdymo laikotarpiu buvo vykdoma teritorinės ekspansijos politika: užimta Kinijos pietinė dalis ir Taivano sala (iki 1683), sustiprinta Kinijos įtaka Amūro upės baseine, užimta Rusijos Albazino tvirtovė prie Amūro (1686), įvestas Kinijos protektoratas Išorinėje Mongolijoje (1690), prijungta dalis Džungarijos (1696; Džungarija yra dalis dabartinės Šiaurės Vakarų Kinijos), užimtas Tibetas (1720). 1689 09 06 Nerčinsko sutartimi su Rusija buvo nustatyta siena tarp abiejų valstybių.