Karadžiordžė

Karadžiòrdžė (Karadjordje), tikr. Djordje Petrović 1768 09 14Viševac (Šumadija) 1817 07 25Radovanje (į pietryčius nuo Belgrado), serbų tautinio išsivadavimo veikėjas. Karadžiordževičių dinastijos pradininkas. Aleksandro Karadžiordževičiaus tėvas. Valstiečių kilmės. 1804–13 vadovavo sukilimui (Serbijos sukilimai) prieš Turkijos valdžią. Po karinių pergalių 1806 pabaigoje užėmė Belgradą. 1807 sudarė sąjungą su Rusija ir siekė Serbijos nepriklausomybės. 1808 Valstybės Taryba paskelbė Karadžiordžę pirmuoju ir aukščiausiuoju valstybės vadovu su paveldėjimo teise. Turkijai 1813 pažeidus Bukarešto taiką (1812) ir pasiuntus kariuomenę į Serbiją, pabėgo į Austriją, vėliau į Rusiją (Besarabiją). 1817 padedamas graikų heterijos, kuri mėgino sukelti bendrą krikščionių sukilimą prieš turkus, slapta grįžo į Serbiją. Nužudytas politinio varžovo kunigaikščio Milošo Obrenovićiaus įsakymu.