Landsteiner Karl (Karlas Lándstaineris, Lándšteineris) 1868 06 14Viena 1943 06 26Niujorkas, austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų imunologas, bakteriologas, patologas.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1891 baigė mediciną Vienos universitete, iki 1894 studijavo organinę chemiją Miunchene ir Ciuriche. 1896–1919 dirbo Vienos universiteto Patologinės anatomijos institute; profesorius (1911). 1922–43 dirbo Rockefellerio institute (dabartinis Rockefellerio universitetas) Niujorke. 1901 atrado A, B ir C (vėliau pavadinta 0) kraujo grupes, 1904 aprašė paroksizminę šalčio hemoglobinuriją, 1905–06 (su kitais) – infekcinę sifilio kilmę ir mikroskopinę diagnostiką, 1908 (su E. Popperiu) įrodė, kad poliomielito kilmė yra infekcinė. 1927 (su P. Levine’u) atrado M, N ir P kraujo grupes, 1940 (su A. Wieneriu ir P. Levine’u) – rezus faktorių. Paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių. Antikūnų ir imuninių antigenų bei haptenų reakcijų tyrinėjimus apibendrino veikale Serologinių reakcijų specifiškumas (The Specificity of Serological Reactions 1936).
Karl Landsteiner
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1930).