Marx Karl (Karlas Márksas) 1818 05 05Trier 1883 03 14Londonas, Vokietijos politikos filosofas, sociologas, ekonomistas, darbininkų judėjimo organizatorius. Socializmo ir komunizmo teorijos pradininkas. Vienas intelektualiai įtakingiausių 19 a. socialinių ir ekonominių teorijų kūrėjų. K. Marxas gimė teisininko šeimoje (jo tėvas perėjo iš judaizmo į protestantų tikėjimą, norėdamas verstis teisininko praktika ir išvengti Prūsijos įstatymais nustatytų apribojimų žydams). Studijavo teisę Bonos, Berlyno universitetuose, kur susižavėjo G. W. F. Hegelio idėjomis; jį labai paveikė vadinamųjų jaunųjų hėgelininkų lyderis B. Baueris, kritikavęs vyraujančias to meto visuomenės religines, politines ir filosofines pažiūras.
Karl Marx (1875)
1841 Jenos universitete apgynęs filosofijos daktaro disertaciją ėmėsi žurnalistikos. 1842 Kölne pradėjo rašyti straipsnius liberalių verslininkų įsteigtam laikraščiui Rheinische Zeitung, greitai tapo laikraščio leidėju. 1843 Prūsijos valdžia laikraštį uždarė.
K. Marxas netrukus vedė Jenny von Westphalen ir ieškodamas darbo išvyko į Paryžių. Čia redagavo žurnalą Deutsch-Französische Jahrbücher, kurio bendradarbiai buvo B. Baueris, M. Bakuninas ir F. Engelsas. F. Engelsas tapo K. Marxo draugu ir bendražygiu, finansiškai rėmė jį iki pat jo mirties. Paryžiuje K. Marxas įsitraukė į darbininkų judėjimą, pradėjo plėtoti komunistines idėjas.
1845 Prancūzijos vyriausybė, spaudžiama Prūsijos, ištrėmė jį kaip politiškai nepageidaujamą asmenį. K. Marxas persikėlė į Briuselį. Čia pradėjo organizuoti po daugelį Europos miestų išplitusį revoliucinių grupių tinklą. Judėjimo poreikiams 1847 su F. Engelsu parašė ir paskelbė Komunistų partijos manifestą (lietuvių kalba 1904), programinį dokumentą, kuriame pirmąkart sistemiškai išdėstė šiuolaikinio socializmo doktriną. Gyvendamas Briuselyje su F. Engelsu parašė Vokiečių ideologiją (Die Deutsche Ideologie, parašyta 1846, išleista 1932, lietuvių kalba 1974), kurioje plėtojo materialistinę istorijos koncepciją.
1848 kilus revoliucijai Prancūzijoje ir Vokietijoje Belgijos vyriausybė ištrėmė K. Marxą kaip revoliucinių veikėjų lyderį. Jis atvyko į Paryžių, vėliau į Kölną, kur leido komunistinį laikraštį Neue Rheinische Zeitung. 1849 apkaltinus sukilimo kurstymu laikraštis buvo uždarytas, K. Marxas ištremtas iš Prūsijos, netrukus – ir iš Prancūzijos, persikėlė į Londoną, kur gyveno iki mirties. Pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai buvo žurnalisto darbas Jungtinių Amerikos Valstijų laikraštyje New York Daily Tribune (1852–1860 išspausdinta 478 straipsniai) ir F. Engelso parama.
Pasaulėžiūra
Vėlesnis sąlyginis, bet labai paplitęs K. Marxo kūrybos skirstymas į jaunąjį Marksą (iki 19 a. 5 dešimtmečio pabaigos) ir brandųjį Marksą nepaneigia to, kad visos jo intelektinės veiklos kryptis buvo žmonijos teisingo savęs įvertinimo problema ir neantagonistinės socialinės tvarkos sukūrimas. K. Marxo propaguota pasaulėžiūra (darbas yra raktas žmogaus evoliucijai ir visuomenės raidai pažinti; idėjos ir bet kokios – politinės, filosofinės, religinės – sampratos yra antrinės; istorija – ne atsitiktinumų, ne iškilių asmenybių ar antgamtinių jėgų veikimo padarinys, bet visos žmonių veiklos rezultatas ir ta veikla paklūsta tam tikriems dėsniams) labai paveikė 19 a. pabaigos ir 20 a. visuomenę. Dar 20 a. 10 dešimtmečio pradžioje beveik pusė pasaulio žmonių gyveno šalyse, kurių vyriausybės laikė save marksistinėmis. Marksizmo modifikacijos išliko ryškios įvairiuose kairiuosiuose judėjimuose.
Mokslinė veikla
Svarbiausia savo veikla K. Marxas laikė ekonomikos tyrimą. Pirmasis veikalas šia tema buvo Politinės ekonomijos kritika (Zur Kritik der Politischen Ökonomie 1859), daugelis kitų šios srities tyrinėjimams skirtų rankraščių išleisti tik po K. Marxo mirties, baigtas tik Kapitalo (Das Kapital 1867, lietuvių kalba 1957) pirmasis tomas, F. Engelso suredaguoti antrasis ir trečiasis tomai išleisti 1885 ir 1894 (lietuvių kalba 1958 ir 1959), sąlygiškai laikomas ketvirtuoju ir redaguotas K. Kautsky – 1902 (lietuvių kalba dvi dalys 1968–1975).
Šiame veikale išanalizuota 19 a. įsigalėjusi nauja žmonių tarpusavio santykių sistema. Jos svarbiausias elementas, pasak K. Marxo, yra tai, kad mainai tarp kapitalo ir darbo – nelygiaverčiai. Darbininkas kapitalo savininkui dirba daugiau, negu būtina asmeniui ir jo šeimai minimaliai išlaikyti (pridėtinė vertė). Nuo 1864 K. Marxas buvo aktyvus tarptautinės darbininkų draugijos, vėliau labiau žinomos Pirmojo internacionalo pavadinimu (internacionalas), veikėjas, įtakingiausias jos Generalinės tarybos narys.
Vienas garsiausių K. Marxo atsiliepimų apie aktualius politinius įvykius buvo Paryžiaus komunai ir jos nuslopinimui skirtas pamfletas Pilietinis karas Prancūzijoje (Civil War in France 1871, lietuvių kalba 1922, 1949), po kurio K. Marxas tapo Europoje garsia asmenybe. Dėl jo nesutarimų su M. Bakuninu I internacionalas susilpnėjo, o perkėlus jo vyriausiąją būstinę į Niujorką (1872) greitai buvo paleistas (1876).
Dėl sveikatos po 1873 K. Marxas dirbo mažai, bet parašė Vokietijos socialdemokratų partijos programiniam dokumentui vertinti skirtą veikalą Gothos programos kritika (Kritik des Gothaer Programms 1875, lietuvių kalba 1948).
R: Rinktiniai raštai Vilnius 1983, Ankstyvieji filosofijos raštai Vilnius 1986. L: I. Berlin Karl Marx: His Life and Environment Oxford 1963; J. Elster An Introduction to Karl Marx Cambridge 1986; T. Carver The Cambridge Companion to Marx Cambridge 1986; P. Singer Marx: A Very Short Introduction Oxford 2000.
-Karlas Marksas; -Karl Marx
1104
283