Karlovy Vary (Kárlovi Vãrai), miestas Čekijoje, į vakarus nuo Prahos; Karlovy Varų krašto administracinis centras.
Karlovy Vary
48 500 gyventojų (2020). Karlovy Varai įsikūrę Rūdinių kalnų pietinėje papėdėje, prie Teplos ir Ohřės santakos. Oro uostas. Mašinų gamyba, medienos, metalo apdirbimo, stiklo, porceliano, maisto (t. p. likerio Becherovka), elektrotechnikos, statybinių medžiagų pramonė. Iš mineralinių versmių gaunama Karlovy Vary druska, netoli Karlovy Varų kasamas kaolinas. Turizmas. Balneologijos kurortas; 12 karštų mineralinių versmių (41,2–72,2 °C). Gydomos urologinės, virškinamojo trakto ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Sanatorijos, pensionai. Teatras, meno galerija, muziejai (porceliano ir stiklo). Tarptautinis kino festivalis (nuo 1950; lyginiais metais).
Architektūra
Sakraliniai pastatai: barokinė katalikų Šv. Marijos Magdalietės (1737, architektas K. I. Dientzenhoferis, 1759 sudegė, 1861 atstatyta), neoromaninė evangelikų (1857, architektas G. Chr. Cantianas), neogotikinė anglikonų Šv. Luko (1877, architektas Josefas Mothesas) bažnyčios, neobizantinė Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė (1898, architektas Gustavas Wiedermannas). Teatro rūmai (1886, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer). Neorenesansinė kolonada su penkiomis mineralinėmis versmėmis (1871–81, architektas Josefas Zítekas; 132 m ilgio, 13 m pločio, 124 kolonos, puošta alegorinėmis skulptūromis ir reljefais, skulptoriai Alfredas Schreiberis, Karlas Wilfertas, Václavas Lokvencas).
Karlovy Varų senamiestis
Istorija
Karlovy Varai įkurti 1350. Teigiama, kad čia mineralinio vandens aptiko imperatorius Karolis IV, kuris dar anksčiau Varų miestelyje buvo pastatydinęs pilį, ir suteikė vietovei įvairių privilegijų; iš čia ir Karlovy Varų pavadinimas (vokiškai Karlsbad). 1370 gavo miesto teises. Nuo 16 a. – kurortas, 19 a. ypač išgarsėjęs. 1939–45 Karlovy Varai okupuoti Vokietijos. 1945–46 čia gyvenę vokiečiai (19 500 žm.) Sąjungininkų nutarimu buvo deportuoti į Vokietiją. SSRS valdžios sprendimu prie Karlovy Varų buvo įkurtos urano rūdos kasyklos, kuriose prievarta dirbo vokiečiai, daugiausia karo belaisviai; Karlovy Varai buvo paskelbti draudžiama zona.
2271
Karlsbad