Karolis VI
Kãrolis VI (Karl VI) 1685 10 01Viena 1740 10 20Viena, Šventosios Romos imperatorius (1711–40), Vengrijos karalius Karolis III (1712–40). Habsburgų dinastijos. Šventosios Romos imperatoriaus Leopoldo I antrasis sūnus. 1700 mirus Karoliui II, bevaikiam Ispanijos karaliui, buvo paskelbtas Ispanijos karaliumi. Pasipriešinus Ispanijos diduomenės daugumai karaliumi paskelbtas Prancūzijos remiamas Anžu kunigaikštis Pilypas (nuo 1700 Ispanijos karalius Pilypas V). Kilo Ispanijos įpėdinystės karas (1700–14). Karolį VI rėmė daugiau šalių (Anglija, Nyderlandai, Portugalija), bet po permainingų kovų pagal 1713 Utrechto taikos ir 1714 Rastatto taikos sutartis Karolis VI atsisakė pretenzijų į Ispanijos sostą.
Karolis VI (aliejus, tarp apie 1725 ir apie 1750, dailininkas Johannas Gottfriedas Auerbachas)
1713 išleido Pragmatinės sankcijos įstatymą, pagal kurį jam nepalikus sūnaus sostas turėjo tekti Karolio VI vyresniajai dukteriai Marijai Teresei. Valdant Karoliui VI vienas garsiausių istorijoje karvedžių Eugenijus Savojietis sėkmingai kovojo su Turkija (pagal 1718 Požarevaco taiką Karolis VI gavo dalį Serbijos ir Valakijos). Karolis VI nesėkmingai kariavo per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą (1733–35). Valdymo pabaigoje per naują karą su Turkija (1736–39) prarado daugumą 1718 įgytų teritorijų.
Karolis III